Dėl Energetikos ministerijos ir ministro A.Sekmoko aplaidaus bei netinkamo savo funkcijų atlikimo, koordinuojant atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir skatinimo priemonių įgyvendinimą, atliekant jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrinant valstybinę priežiūrą bei kontrolę, buvo išduoti 17 603 leidimai plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus saulės elektrinėms 518 MW suminei galiai, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, o tai pagal nustatytas remiamas supirkimo kainas būtų pareikalavę apie 500 mln. litų VIAP lėšų kasmet, todėl vartotojams elektros energija būtų pabrangusi iki 5 ct/kWh.
Socialdemokratai visada pasisakė už atsinaujinančių elektros energijos šaltinių naudojimo plėtrą ir buvo pažadėję, kad sureguliavus situaciją vėl bus grįžtama prie saulės elektrinių klausimo.
Siūlomu įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas darniai saulės šviesos energiją naudojančių elektrinių plėtrai ir skatinti saulės šviesos elektrinių steigimą.
Seime jau svarstomas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 str. pakeitimas ir papildymas. Siūlomu įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas darniai saulės šviesos energiją naudojančių elektrinių plėtrai ir skatinti saulės šviesos elektrinių steigimą, netaikant fiksuoto iš VIAP remiamo tarifo už šiose elektrinėse pagamintą elektros energiją.
Taikant siūlomą plėtros schemą, bet kuriam elektros energijos vartotojui sudaroma galimybė savo valdoje ir savo ūkiniams bei buitiniams elektros energijos vartojimo poreikiams įsirengti saulės šviesos elektrinę.
Tokia elektros energijos gamybos schema pritrauks privačių elektros energijos vartotojų investicijas ir sumažins finansinę naštą valstybei bei elektros energijos vartotojams, kuri buvo kilusi A.Kubiliaus Vyriausybei prisiėmus įsipareigojimus per fiksuotą iš VIAP lėšų remiamą tarifą skatinti saulės šviesos jėgainių plėtrą.
Pagrindinis šios skatinimo sistemos, užtikrinančios darnią saulės šviesos elektrinių plėtrą ir palengvinančios laipsnišką perėjimą nuo atsinaujinančių išteklių energetikos rėmimo prie laisvos rinkos, privalumas yra įrengtos elektrinės galios ir jos gaminamos elektros energijos vartojimo atitikimas, t. y. įrengtoji elektrinės galia atitinka paties elektros energijos vartotojo suvartojamos elektros energijos kiekį, o už rinkos kainą gali būti superkamas tik nesuvartotos elektros energijos likutis, jei toks bus ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
Pagaminto ir savo ūkinėms ar buitinėms reikmėms nesuvartoto elektros energijos kiekio apskaita vykdoma pagal dvipusės elektros energijos apskaitos prietaisų, užtikrinančių galimybę nustatyti per kalendorinius metus elektros energijos vartotojo į elektros tinklus patiekto ir iš elektros energijos tinklų suvartoto elektros energijos skirtumą, duomenis.
Pasibaigus kalendorinių metų laikotarpiui, elektros tinklų operatorius ir elektros energijos vartotojas sudaro pagamintos – suvartotos elektros energijos balansą. Tais atvejais, kai pagal sudaryto elektros energijos gamybos-vartojimo balanso duomenis paaiškėja, kad elektros energijos vartotojas suvartojo daugiau elektros energijos nei jos pagamino, jis privalo apmokėti elektros tinklų operatoriui susidariusį skirtumą tarp pagamintos ir suvartotos elektros energijos kiekio pagal elektros tinklų operatoriaus ar nepriklausomo tiekėjo taikomus tarifus.
Suteikiama galimybė elektros energijos vartotojams dalyvauti vykdant atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą ir gauti finansinės naudos. Dėl elektros energijos vartotojų įsitraukimo galima tikėtis visuomenės pritarimo atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai ir bendro klimato atsinaujinančių išteklių energetikos srityje gerėjimo bei Lietuvos Respublikos įsipareigojimų Europos Sąjungai įvykdymo – iki 2020 m. padidinti elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį ne mažesnę, kaip 20 procentų lyginant su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu.
Tokia saulės šviesos elektrinių plėtros schema jau yra taikoma kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse.
Svarbu ir tai, kad elektros energija vartojama jos pagaminimo vietoje, todėl mažėja apkrova tinklams ir didinamas elektros sistemos patikimumas, sumažėja poreikis plėtoti elektros perdavimo ar skirstymo tinklus, užtikrinamas reikiamas tinklų pralaidumas.
Visiems elektros energijos rinkos dalyviams bus užtikrintas naudingas balansas tarp elektros energijos gamybos kaštų, elektros energijos tiekimo patikimumo ir neigiamo poveikio aplinkai mažinimo.
Tokia saulės šviesos elektrinių plėtros schema jau yra taikoma kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse (Olandijoje, Danijoje, Belgijoje).
Artūras Skardžius yra Seimo narys, LSDP atstovas
