Seimas, reaguodamas į kone ekologinę katastrofą sukėlusią įmonės AB „Grigeo Klaipėda“ galimai nelegalią veiklą, skubos tvarka priėmė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimus. Jie turėtų įsigalioti jau nuo kitų metų pradžios. Kaip žinia, „Grigeo Klaipėda“ galimai neišvalytas nuotekų išleidimo į atvirus vandens telkinius. Teisminiai procesai tęsiasi jau gerą pusmetį.
Dar prieš pusmetį įspėjau, jog ieškant būdų pažaboti aplinką teršiančias įmones, gali būti pasirinktas ne pats racionaliausias sprendimas.
Šio įstatymo pakeitimo išdava – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės prieš savo valią taps „teršėjomis“ ir mokės apie 2,5 karto daugiau mokesčių už išleidžiamas išvalytas nuotekas. Svarbi detalė, kad padidinti tarifai už įvairius teršalus neturi jokio poveikio taršai mažinti, negerina aplinkos kokybės ar vandenų ekologinės būklės. Nuotekų valyklos daugiau ir geriau teršalų neišvalys, negu šiandieną leidžia jų techninės galimybės.
Dar prieš pusmetį įspėjau, jog ieškant būdų pažaboti aplinką teršiančias įmones, gali būti pasirinktas ne pats racionaliausias sprendimas. Apie tai, kaip geriau išmokti „Grigeo Klaipėda“ skandalo pamokas, buvo diskutuojama su geriamojo vandens tiekėjais, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Seimo atstovais.
Visais atvejais buvo pritarta, kad šiauliečių keliama problema išties aktuali visai šaliai – tramdant teršėjus, pabrangs geriamasis vanduo gyventojams, o svarbiausias tikslas – sumažinti neigiamą poveikį aplinkai – taip ir gali likti nepasiektas.
Iš tiesų nieko naujo išrasti nereikia, reikia tik racionaliai įvertinti argumentus, kurie yra pateikti. Jei nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigalios Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonėms brangs mokestis už išleidžiamas išvalytas nuotekas, tos išlaidos vėliau bus perkeltos vartotojams. Būtų tikrai nenormalu, kad Lietuvos gyventojai sumokėtų už teršėjų daromą žalą, todėl reikėtų suskubti šiuos pakeitimus taisyti.
Jei bus 2,5 karto padidintas tarifas už teršalus, išmetamus į vandens telkinius, žemės paviršius ir jos gelmes, kaip dabar siūloma, tai tik pabrangins vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo galutinę kainą gyventojams ir kitiems vartotojams, tačiau teršalų kiekio nuotekose nesumažins.
Būtų tikrai nenormalu, kad Lietuvos gyventojai sumokėtų už teršėjų daromą žalą, todėl reikėtų suskubti šiuos pakeitimus taisyti.
Pakeitimuose siūloma keisti mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių leidžiamos taršos tarifus. Taigi, viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, nepriklausomai nuo taikomo mokesčio tarifo, nuotekas išvalys iki taršos leidimuose nustatytų normatyvų. Tačiau normatyvus viršijančios taršos tarifai įstatymu keičiami nebuvo. Tad tokių pakeitimų pasekmė – didesnės kainos geriamojo vandens vartotojams ir jokio teigiamo efekto aplinkai.
Artūras Visockas yra Šiaulių miesto meras.
