Sveikintinas ir reikalingas žingsnis. Tačiau, vargu, ar pristatyta pertvarka atneš esminius pokyčius į šią stagnuojančią valstybės instituciją.
Priminsiu, dar 2008 m. Valstybės kontrolė Darbo biržos veiklos tyrimo išvadose teigė, kad kai kurie bedarbiai valstybės lėšų sąskaita mokosi po kelis kartus, baigę vienus kursus ne įsidarbina, o vėl siunčiami į kitus. Darbo birža daugiau skirsto ir dalija pašalpas nei rūpinasi realiu įdarbinimu bei perkvalifikavimu.
Lietuvoje didžioji bėda valstybės valdymo srityje yra žinybiškumas, t.y., kai kiekviena institucija atlieka veiksmus apsiribojusi savo kompetencijos rėmuose. Darbo birža priklauso Socialinių reikalų ir darbo ministerijai, tai ir pertvarka vyksta minėtos ministerijos kuravimo rėmuose. Tačiau sutikime, kad darbo rinka ir jos poreikiai seniai nebėra vien tik Socialinių reikalų ir darbo ministerijos reikalas. Pirmiausia, tai Ūkio ir Švietimo ir mokslo ministerijų atsakomybė. Tik nedarbo bei kitų socialinių išmokų mokėjimas susijęs su SADM. Todėl, mes, Lietuvos laisvės sąjunga, jau seniai siūlome ne dalinę, o esminę Darbo biržos reformą, kuriai vadovautų Ministras pirmininkas ir jo komanda.
Darbo biržą siūlome reorganizuoti į Karjeros agentūrą. Šiuo metu siūloma kurti Užimtumo tarnyba vėl bus orientuota į socialines paslaugas, nes jos jau net pavadinime užkoduotas pasyvas, kai tuo tarpu darbo rinkai reikia aktyvumo ir pasitikėjimo. Visi žinome, kad apsilankymas Darbo biržoje“visuomenėje jau turi neigiamą ir demotyvuojantį atspalvį, todėl pavadinimo keitimas ir naujos funkcijos turėtų iš esmės pakeisti šios institucijos statusą.
Dalį Darbo biržos funkcijų – socialinę paramą bei nedarbo išmokas – reikėtų perduoti administruoti savivaldybių socialinės rūpybos tarnyboms. Taip būtų ženkliai sumažintas darbuotojų skaičius bei patalpų poreikis. Savivaldybės turi gerai organizuotas socialines tarnybas, todėl pridėti papildomą paslaugą nebūtų sudėtinga.
Karjeros agentūros kuravimas turėtų būti perduotas Ūkio ir Švietimo ir mokslo ministerijoms, kurios taptų atsakingos už darbo rinkos prognozę, analizę ir poreikių formavimą. Taip pagaliau kvalifikacijos kėlimo bei perkvalifikavimo programos atitiktų rinkos realijas.
Taip pat būtų laikas įdarbinimo paslaugas viešo konkurso būdu pirkti iš rinkoje veikiančių privačių įdarbinimo agentūrų, kurios sėkmingai veikia ir turi realius užsakovus-darbdavius. Kodėl nepasinaudojus jų patirtimi ir resursais?
Atlikus tokią Darbo biržos reorganizaciją ir jos kuravimą perdavus Ūkio ir Švietimo ministerijoms, būtų galima atlikti ir dar vieną svarbią ministerijų pertvarką – sujungti Sveikatos apsaugos ir Socialinių reikalų ministerijas. Taip nuosekliai prieitume prie „Sodros“ bei Sveikatos draudimo fondo pertvarkos.
Taigi, Darbos biržos reorganizavimas galėtų būti teigiamų pokyčių valstybės valdyme pradžia ir kviesčiau Premjerą imtis lyderystės.
Artūras Zuokas yra Lietuvos laisvės sąjungos pirmininkas, buvęs Vilniaus miesto savivaldybės meras
