Kaip atgauti ramybę, gyvenant savo bute, kai neprognozuojamas kaimynas ar techninė problema gali sukelti tokias pasekmes? Vilniuje beveik pusė daugiabučių butų naudoja gamtines dujas maisto gaminimui arba šildymui. Panašus rodiklis ir visoje Lietuvoje. Juose gyvena didelė dalis Lietuvos žmonių, ypač pensinio amžiaus ir mažų pajamų gyventojai. Beveik visi šie pastatai statyti sovietmečiu, todėl yra techniškai pasenę, o jų eksploatacija kelia daug iššūkių.
Greitas sprendimas galėtų būti paprastų dujų apskaitos skaitiklių, kurių Vilniuje yra dauguma, pakeitimas į automatinius skaitiklius. Tokie skaitikliai gali akimirksniu reaguoti į tyčinį ar techninį dujų nuotėkį: sustabdyti dujų tiekimą ir įjungti signalizavimo priemones. Tai užtikrintų didesnį gyventojų saugumą ir sumažintų pavojingų situacijų riziką. Svarbiausia, sugrąžintų gyventojams ramybę, kad kokią naktį dėl apsvaigusio kaimyno rūkymo neišlėktų į orą.
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) 2020 metais atliko analizę dėl automatinių dujų skaitiklių diegimo. Jų teigimu, analizė parodė, kad ši programa nėra ekonomiškai naudinga, todėl diegimas buvo atidėtas, tam pritarė ir VERT. Priminsiu, ESO yra valstybinė įmonė, kurios pelnas 2023 metais viršijo 150 mln. eurų. Vien dviejų sprogimo sugadintų daugiabučių (Viršuliškės ir Naujininkai) remontų vertė Vilniuje sieks beveik 4 milijonus eurų. Dujas tiekia ir „Ignitis“, ESO akcininkas, taip pat turintis didelius pelnus. Abi įmonės yra valstybės valdomos ir realiai monopolinės, todėl jos privalo vykdyti viešąją funkciją.
Man sunkiai suprantama „Ignitis“ sprendimų logika, kai iš reguliuojamos veiklos uždirbtas pelnas, kurį suneša Lietuvos įmonės ir gyventojai, yra investuojamas į projektus užsienio valstybėse! Toks pelnas turėtų likti Lietuvoje. Lietuvos vyriausybė, kaip akcininkė, galėtų priimti sprendimą parduoti visas „Ignitis“ atliktas investicijas užsienyje ir sugrąžinti lėšas, kurias būtų galima skirti gynybai bei automatinių dujų skaitiklių diegimui.
Tokių įmonių valdymo problema yra ta, kad jų valdybos ir direktoriai orientuojasi į trumpalaikius tikslus — metų pajamas ir pelnus, nuo kurių priklauso jų atlyginimai. Ilgalaikės strategijos ir planai lieka paraštėse. Todėl šiuo klausimu turi būti aiškus Vyriausybės ir Energetikos ministerijos vaidmuo bei atsakomybė. „The Economist“ 2020 metais atliko TOP 500 įmonių vadovų apklausą. Klausimas buvo: kokiems tikslams, trumpalaikiams ar ilgalaikiams, teiktų prioritetą? Absoliuti dauguma atsakė, kad trumpalaikiams.
Dujų tiekėjai ir tinklo operatoriai turi prisiimti atsakomybę ne tik už dujų pardavimą, bet ir už saugų jų eksploatavimą pagal vieningą saugumo standartą. Bendras tikslas — visiškai atsisakyti dujų maisto gamybai ir pereiti prie elektros energijos naudojimo. Tačiau tam reikia laiko ir labai didelių investicijų.
Kreipiausi į naujai patvirtintą Energetikos ministrą su siūlymu kuo skubiau patvirtinti nacionalinę programą ir pradėti automatinių (išmaniųjų) dujų skaitiklių diegimo programą Lietuvoje. Taip pat pasiūliau įvertinti, ar teisinga valstybės valdomų įmonių politika, kai iš reguliuojamos veiklos uždirbtas pelnas, kurį suneša Lietuvos įmonės ir gyventojai, investuojamas į projektus užsienyje, kai Lietuvoje pinigų trūksta net tinklo patikimumui ir tiekimo saugumui užtikrinti.
Tikiuosi turėsime diskusiją apie tai ir Seime.
