Kodėl? Tokie politikai, save vadinantys demokratais ir neva pasisakantys už vakarietiškas vertybes ir narystę Europos Sąjungoje, atrodo, savo elgsena ir viešais pareiškimais išsiduoda, kad yra prieš atvirą visuomenę. Akivaizdu, sovietinis uždaros visuomenės mentalitetas net naujos kartos politikams yra prilipęs prie kaukolės vidinių sienelių.
Dėl Seimo nario M.Adomėno kvietimo uždrausti ir atšaukti Rusijos kultūros dienų renginį kyla nemažai klausimų. Vis dėlto ar Lietuvos piliečiai, rusų bendrijos atstovai, turi teisę puoselėti savo tautinę kultūrą bei savitumą? Ar kitų tautinių bendrijų atstovai, gyvenantys Lietuvoje, o kartu ir Europos Sąjungoje, gali minėti ir rengti savo kultūrines šventes?
Ar Lietuva, kaip ir kitos valstybės, nesuinteresuota, kad visi jos piliečiai tarpusavyje taikiai sugyventų ir gražiai plėtotų abipusius santykius? Ar Lietuvos rusakalbiai piliečiai negalėtų daryti įtakos savo giminaičiams ar draugams Kremliaus valdžios atžvilgiu teigdami, kad atvira ir demokratinė visuomenė yra kur kas geriau nei nekontroliuojami politikai ar oligarchų valdžia? Gali, ir galėtų jie dar daugiau. Tačiau, pasirodo, kai kurių Lietuvos politikų nuomonė priešinga.
Kvietimas uždrausti ir atšaukti Rusijos kultūros dienų renginį, kuris vyksta jau 12 kartą Vilniuje, pirmiausia, neturi jokio teisinio pagrindo. Antra, Seimo narys, įstatymų leidėjas, turėtų žinoti, kad Lietuvoje vietos savivalda nepriima sprendimų dėl renginių turinio ar vietos parinkimo. Turiu nuvilti – merai tokių leidimų nei išduoda, nei atšaukia.
Taigi, Seimo nario M.Adomėno kreipimasis ir viešas raginimas atšaukti Rusų kultūros dienų renginį yra Lietuvos skirtingų tautybių piliečių supriešinimas ir konfliktų provokavimas. Suprantama, taip galėtų pasielgti totalitarinių valstybių vadovai, kurie asmeniškai sprendžia, kas galima, o kas ne. Džiaugiuosi, kad Lietuva ne tokia šalis, o Vilnius – dar ne toks miestas.
Seimo nario M.Adomėno kreipimasis ir viešas raginimas atšaukti Rusų kultūros dienų renginį yra Lietuvos skirtingų tautybių piliečių supriešinimas ir konfliktų provokavimas.
Lietuvoje gyvena daugelio tautybių piliečiai. Lietuviai taip pat įsikūrę kitose šalyse. Atvira bei demokratiška visuomenė geranoriškai turi būti nusiteikusi priimti ir sudaryti sąlygas tautinėms bendrijoms saugoti savo vertybes – ypač kultūrinį, istorinį paveldą.
Vien Vilniuje gyvena beveik trisdešimt penki procentai kitų tautybių žmonių, kurie gali mokytis savo gimtąja kalba, laikytis papročių, minėti valstybines šventes ir saugoti savo kultūrą.
Panašiai kaip ir lietuviai visame pasaulyje – Seinuose ar Punske, Maskvoje, Londone ar Čikagoje – švenčia Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir organizuoja kultūrinius renginius.
Klaidinga tapatinti tautą su valstybės politikais ar jų vadovų vykdoma politika. Jei taikytume tokią Seimo nario logiką kitose valstybėse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ar Amerikoje, dėl tautų įvairovės ir politinių nesutarimų visur turėtų galioti absoliuti cenzūra ir draudimas. Liktų tik viena privaloma pozicija – valdžios pozicija, o šalių Konstituciją ir žmogaus teisių deklaracijas reikėtų išmesti į sąvartyną.
Geriausiai žinomi politikos veikėjai, siekę kitas tautines mažumas asimiliuoti, buvo Josifas Stalinas ir Adolfas Hitleris. Greitai pasirodė, kad naikinimas tapo geriausia asimiliacijos forma.
Kai kurie Lietuvos politikai, net ir turėdami vakarietišką išsilavinimą, deja, savo mąstymu netoli nužengė. Dar blogiau, jie gina tas pačias vertybes bei principus, kuriais vadovaujasi ir šių dienų kaimyninių valstybių nedemokratiški bei autoritariniai vadovai.
Be raginimo uždrausti, Seimo narys M.Adomėnas savo viešame laiške Vilniaus merui tarsi siūlo ir nubausti Lietuvos Respublikos rusų tautybės piliečius – uždrausti jų kasmetinį renginį. Esą toks renginys būtų ,,smūgis Lietuvos tarptautinei reputacijai...“
Kuri tautinė bendruomenė bus kita? Gal lenkai? Ar mums patinka Lenkijos užsienio politikos ministro Radoslavo Sikorskio pareiškimai?
Kaip visa tai suprasti? Ar dabar politikai Lietuvoje spręs, kada ir kokiai tautinei bendrijai galima rengti savo kultūrinius renginius ar minėti valstybines šventes? Ar leidimus išduosime atsižvelgdami į atitinkamos valstybės vadovo poziciją? Jeigu mums patiks – leidimą išduosime, jeigu ne – uždrausime. Kuri tautinė bendruomenė bus kita? Gal lenkai? Ar mums patinka Lenkijos užsienio politikos ministro Radoslawo Sikorskio pareiškimai?
Vilniaus savivaldybė Rusų kultūros dienų renginiui skyrė 26 000 litų. Visos kitų valstybių ambasados skiria finansavimą savo tautiečių renginiams ir šventėms, ne išimtis ir šis renginys.
Supriešinti įvykius Ukrainoje su Kremliaus politika ir Lietuvos rusakalbiais piliečiais – netoliaregiškas veiksmas ir, sakyčiau, provokuojantis ir naudingas tik Kremliui.
Vilnius – atviras miestas dar nuo kunigaikščio Gedimino laikų. Lietuva yra demokratinė valstybė, kurioje kiekvienas turi teisę kalbėti viešai. Tikiuosi, kad rusų tautybės Lietuvos piliečiai Seimo nario pasisakymus ir įvertins kaip teisę „turėti savo nuomonę“.
Artūras Zuokas yra Vilniaus meras
