Tiems, kurie skaito tik antraštes ar kelis pirmus sakinius ir iš karto bėga komentuoti, pateikiu pagrindinius temos teiginius:
- aš pasisakau už atsinaujinančius energijos šaltinius, mažesnį energijos vartojimą, todėl jei galima išvengti branduolinės energetikos, tai taip ir reikia daryti;
- jei Lietuvos Prezidentė (su savo aplinka), kuri yra labai aktyvi energetikos projektų dalyvė bei politikos formuotoja, ir A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė būtų veikusi taip, kaip naudinga Lietuvos valstybei, tai Rusijos valstybinės įmonės „Rosatom“ statoma elektrinė būtų iškilusi Kaliningrado srityje, o ne Baltarusijoje šalia Lietuvos pasienio ir sostinės;
- Lietuva būtų galėjusi realiai kontroliuoti Baltijos AE Kaliningrado srityje statybą bei veiklą, o kartu Lietuvos biudžetas būtų turėjęs ilgalaikę ekonominę naudą.
- ar moralu turėti ekonominių reikalų su Putino Rusija? Faktai rodo, kad Rusija išlieka Lietuvai vienas pagrindinių prekybos partnerių. Lietuva pastoviai mainų pagrindu tiekia dujas iš „Independence“ suskystintų dujų terminalo Kaliningradui. „Rosatom“ dukterinė įmonė atlieka Ignalinos AE uždarymo darbus. Rusijos intervencija Kryme bei karinio konflikto eskalavimas Ukrainos rytuose Lietuvos Vyriausybei nesutrukdė 2014 m. išpirkti iš „Gazprom“ įmonės „Lietuvos dujos“ akcijas už 130 mln. eurų. Keturis kartus brangiau nei Gazprom 2004 m. mokėjo Lietuvos valstybei už 34 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų.
Koks Astravo AE, spaudoje vadinamos „monstru“, galimas poveikis Lietuvai parodo ir šios kelios eilutės iš naujai rengiamo Vilniaus Bendrojo plano koncepcijos iki 2050 metų:
„Parengti veiksmų planą galimam radioaktyvių medžiagų nutekėjimui iš Astravo atominės elektrinės į Neries upę, nes AE reaktoriai bus aušinami Neries vandeniu. Užterštas vanduo dalį geriamojo vandens gręžinių gali pasiekti po 1–5 parų.“
„Prie Lietuvos Respublikos valstybinės sienos su Baltarusija turi būti įrengti radioaktyvių medžiagų analizatoriai, susieti su UAB “Vilniaus vandenys„centrine dispečerine.“
Taigi, kas kaltas. Atsakymas – Lietuvos Respublikos Prezidentė ir Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė bei, suprantama, tokią Vyriausybės politiką rėmę skirtingų partijų Seimo nariai.
Tai ypač tapo aišku, kai Seimo nario Mindaugo Basčio apkaltos procese VSD paviešino labai daug svarbių detalių apie 2008–2013 metų procesus energetikoje ir „Rosatom“ planus regione. Kartu VSD pažymi, kad Rusija šiuo metu intensyvina lobizmą Europos Sąjungos institucijose, kur siekiama atgaivinti Kaliningrade statytą Baltijos atominę elektrinę.
Taigi, greičiausiai Lietuva bus apsupta dviejų „Rosatom“ statomų atominių elektrinių Kaliningrade ir Baltarusijoje, o ilgalaikius Ignalinos uždarymo darbus vykdo to pačio „Rosatom“ dukterinė įmonė „NUKEM“. Lietuvoje imituojame kovą, tačiau viskas vyksta kaip tame posakyje – „šunys loja, o karavanas eina toliau…“. Teoriškai situaciją dar galėjo pakeisti ir Algirdo Butkevičiaus vyriausybė, bet, deja, nebuvo nei valios, nei nori gilintis į šiuos procesus.
VSD pateikta informacija patvirtina, kad Lietuvos vadovai veikė prieš Lietuvos interesus ir padarė didelę ir nepataisomą žalą Lietuvos valstybei. Jų vykdoma politika energetikos srityje realiai naudinga Rusijai ir Kremliaus vykdomai politikai. Ar tai buvo daroma sąmoningai, ar iš politinio trumparegiškumo, turėtų atsakyti išsamus nepriklausomas tyrimas, kuris šiuo metu Lietuvoje vargu ar įmanomas. O gal ir korupciniai interesai galėjo įtakoti aukščiausių pareigūnų veiksmus bei pasisakymus.
Kodėl?
- Kaip žinome, Ignalinos AE didelė pagamintos elektros dalis visada buvo eksportuojama į Baltarusiją. Baltarusijoje trūko ir kol kas trūksta elektros gamybos pajėgumų, todėl, suprantama, po Ignalinos AE uždarymo Lietuvoje Baltarusija ieškos būdų, kaip padidinti elektros gamybos pajėgumus savo šalyje ar užsitikrinti garantuotą importą.
- 2008 m. Rusija paskelbė apie ketinimus Kaliningrado srityje statyti Baltijos AE. „Rosatom“ iš karto įvardino, kad pagrindinis Baltijos AE tikslas bus ne tik elektra aprūpinti Kaliningrado laisvą pramoninę zoną, bet ir elektros energijos eksportas, pirmiausia į Baltarusiją, o taip pat ir į Lietuvą, Lenkiją ar Skandinavijos šalis, panaudojant po Baltijos jūra esantį kabelį, kurį pastatė ir finansavo Lietuvos valstybė ir ES. Kartu „Rosatom“ pirmą kartą pasiūlė iki 49 proc. akcijų užsienio investuotojams – instituciniams arba privatiems.
- Baltijos AE Kaliningrado srityje negalėjo veikti be tarpvalstybinių susitarimų ir Lietuvos įtraukimo į projektą, arba bent Lenkijos.
- Kaip matome iš VSD pateiktos informacijos, „Rosatom’“ siūlė Lietuvai tapti projekto partnere, įsigyti dalį akcijų bei dalyvauti valdyme. Arba pagal sutartas finansines sąlygas suteikti galimybę naudotis Kruonio hidroakumuliacine elektrine, kaip būtinu galios rezervu, taip pat suteikti galimybę eksportuoti Kaliningrade pagamintą elektros energiją į Baltarusiją. Už galios rezervą Kruonyje ir elektros eksportą Lietuvos valstybė būtų gavusi į biudžetą dešimtis milijonų eurų pastovių pajamų, taip, kaip šiuo metu Lietuva gauna už Gazpromo dujų tranzitą į Kaliningrado sritį.
- Sutikusi suteikti galios rezervą ir galimybę eksportuoti elektrą į Baltarusiją Lietuvos Vyriausybė praktiškai būtų kontroliavusi Kaliningrado AE veiklą. Buitiniais terminais kalbant – Rusijos elektrinės jungiklis būtų Lietuvos rankose. Lietuva tokiu būdu būtų įgijusi didelį strateginį pranašumą regione energetikos bei užsienio politikos srityse. Siekiant didesnės įtakos ar saugumo, buvo galima kelti sąlygą ir kviesti prie projekto prisijungti Lenkijos bei Vokietijos vyriausybes ar jų įmones. Priminsiu, Prancūzijos įmonė „Alstom’“ buvo pasirašiusi sutartį su „Rosatom“ dėl tam tikros įrangos tiekimo, bankas „Societe Generale“ veikė kaip konsultantas investicijoms.
- Jei Lietuvos Vyriausybė ar įgaliota valstybinė įmonė „Lietuvos energija“ bent būtų vedusi derybas su „Rosatom“, būtų galėjusi kelti sąlygą, kad regione užtektų vienos AE Kaliningrade ir kad „Rosatom“ atsisakytų planų statyti AE Baltarusijoje šalia Vilniaus. Mes juk pripažįstame faktą, kad Kaliningrado atominės elektrinės aikštelė yra saugesnė nei Baltarusijoje. Kaliningrade būtume turėję stiprų partnerį aiškiai suinteresuotą kontroliuoti AE statybos saugumą. Tai būtų Lenkija.
Priminsiu, kad 2013 m. būdamas sostinės meru savo iniciatyva kartu su patarėju energetikos klausimais lankiausi Kaliningrade, Sovetske (Tilžėje) ir Baltijos AE statybos aikštelėje. Susitikau su elektrinės statytojais ir „Rosatom“ atstovais, o grįžęs į Lietuvą apie susitikimo rezultatus informavau Vyriausybę ir visuomenę.
Susitikimo metu „Rosatom’“ atstovai aiškiai sakė, kad Lietuvos bendradarbiavimas Kaliningrado AE projekte dar vienos AE elektrinės statybos projektą Baltarusijoje padarytų ekonomiškai neperspektyviu.
Taigi, šie faktai, po VSD paviešintos informacijos, aiškiai parodo, kad Lietuvos vadovai savo neveikimu padarė didelę žalą Lietuvos valstybei. Ir šalia Seimo nario M.Basčio apkaltos komisijos turi būti vertinami Prezidentės Dalios Grybauskaitės, premjero A.Kubiliaus ir energetikos ministrų veikla bei atsakomybė.
Toks didelis dėmesys Seimo nariui M.Basčiui ir jo „lobistiniams“ gebėjimams ar tik nėra būdas paslėpti atsakomybę asmenų su įgaliojimais, kurie realiai išdavė viešąjį interesą ir valstybę.
Suprantu, kad šis mano klausimas dabar skamba naiviai, bet tiesa anksčiau ar vėliau išaiškėja. Manau, visuomenei būtų gerai žinoti bent motyvus.
Artūras Zuokas yra Lietuvos laisvės sąjungos pirmininkas, buvęs Vilniaus miesto savivaldybės meras.
