Atrodo, vyksta tik konkurencija, ką čia dar naujo ryte pasakius, kad patrauktume žiniasklaidos dėmesį ir sukeltume diskusijas socialiniuose tinkluose. O gal vyksta planuotas, po garsiais pareiškimais paslėptas tylus prekybos alkoholiu rinkos perdalinimas.
Visos rinkimų į Seimą kampanijos metu „valstiečiai žalieji“ žadėjo įvesti valstybinį prekybos alkoholiu monopolį. Vėliau jie šią poziciją sušvelnino Vyriausybės programoje palikdami nuostatą, kad dėl monopolio įvedimo bus apsispręsta, jei rezultato neduos specializuotos parduotuvės. Po tokio viražo beliko laukti žinios apie specializuotų parduotuvių tinklo steigimą. Ilgai laukti nereikėjo. Prieš pat Naujuosius metus Sveikatos ministras A.Veryga interviu BNS pareiškė: „2018 metai, galėčiau galvoti, yra realus laikas, kad specializuotos parduotuvės galėtų atsirasti. Manau, metai – pusantrų yra pakankamai ir tam, kad atliktume skaičiavimus, ir verslui pasiruošti“. Taigi, Vyriausybė žada, kad ateityje alkoholiu bus leidžiama prekiauti tik specializuotose parduotuvėse, kurių skaičių vietovėje apspręs gyventojų skaičius. Ar galime įsivaizduoti, kad rajono gyventojas alaus ar degtinės važiuos pirkti į Klaipėdą? Ne, samagoną lengviau pagaminti vietoje.
Ką tai reiškia? Tai reiškia alkoholio parduotuvių ar skyrių iškėlimą iš prekybos centrų, įkuriant naujas privačias specializuotas parduotuves. Kam tai naudinga? Suprantama, pirmiausia alkoholio gamintojams ir dideliems importuotojams. Pagaliau tapo aišku, kad kovos su tautos girdymu vėliavos nešėjai, atėjo viso labo perdalinti prekybos alkoholiu pyragą. Kam tai naudinga, galima nuspėti, o įtarimus patvirtina keista ir Europoje unikali akcizų politika, kai bandoma sulyginti akcizus stipriam ir silpnam alkoholiui. Apie tai jau rašiau straipsnyje „R.Karbauskis ir A.Veryga suka politikų pramintais takais....“.
Šalys, kurios gali pasigirti sėkmingomis alkoholio vartojimo mažinimo programomis, taikė visą kompleksą priemonių keičiant vartojimo įpročius, tokius kaip „nusigėrimo tradicijų“ ar „buitinio alkoholizmo“ netoleravimas. Buvo skatinama pereiti prie silpnesnių gėrimų, vartoti juos su maistu, o ne nusigėrimui ir t.t. Tuo tarpu Valstiečių lyderio pareiškimas, kad viešose vietose nebus galima pasirodyti su daugiau kaip 0,41 promilėmis kaip tik veiks atvirkščiai – skatins girtavimą namuose. Jau nekalbu apie kontrolės mechanizmą ir policijos apkrovimą... Kažkas dar gyvena sovietmetyje.
Sėkmės pavyzdžiai paremti dideliu dėmesiu sveikai gyvensenai, jos skatinimui, kartu sudarant tam tinkamas sąlygas. Pavyzdžiui, įmonės raginamos darbuotojams pirkti ilgalaikius abonementus į sporto ar sveikatingumo klubus. Lietuvoje, deja, jei darbdavys imtųsi tokios iniciatyvos, darbuotojas už nedarbines pajamas privalėtų susimokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Nors tokia įstatymo pataisa Seime jau yra įregistruota, tačiau nei ministras A.Veryga, nei kiti valstiečių kovotojai už blaivią Lietuvą, neskuba jos priimti, nors tai atitinka laimės ekonomikos principus įstatymų leidyboje. Kita veiksminga priemonė – geriau panaudoti akcizų lėšas gaunamas iš prekybos alkoholiu. Kažkodėl negirdėti siūlymų, daugiau lėšų skirti kultūrai, sportui ar sveikatinimo programoms. Pagaliau, kur bandymas formuoti socialines normas, skatinančias mažiau ar atsakingiau vartoti alkoholį. Tai efektyviau nei draudimai ar policijos įtraukimas į masinę kontrolę.
Panagrinėjus Skandinavų šalių prekybos alkoholiu finansines ataskaitas, kur, kaip žinome, egzistuoja valstybinis monopolis ar specializuotos parduotuvės, matome, kad visur alkoholio suvartojimas ir iš jo gaunamos pajamos tik didėjo.
Pavyzdžiui Švedijos valstybinė monopolinė įmonė SYSTEMBOLAGET, nuo 2006 metų iki 2015 m. padidino apyvartą beveik trečdaliu. Pridedu lentelę, kurioje matyti kaip didėjo alkoholio prekybos pajamos per pastaruosius 10 metų:
Padidėjo ir gryno alkoholio vienam asmeniui pardavimai – nuo 5.0 iki 5.8 litrų per metus. Ir čia kaip pagrindinį pasiekimą valstybės monopolinė įmonė nurodo, stipraus alkoholio vartojimo mažėjimą, nes vartotojai daugiau perka vyno ar alaus. Lietuvos politikai suka priešingu keliu.
2015 metų skaičiai dar didesni – alaus suvartojimas padidėjo iki 234,4 milijono litrų, vyno iki 197,5, tik stiprių gėrimų šiek tiek sumažėjo – iki 18.8 litrų. Pateiktoje lentelėje matyti 10 metų pardavimai pagal gėrimų rūšis:
Pasirodo, valstybinis monopolis gali būti labai efektyvus. Vienu metu gali kovoti prieš alkoholio vartojimą ir realiai didinti pardavimus, pelną ir kartu plėsti prekybos tinklą. Net išmaniąją programėlę galite atsisiųsti, kuri tikrai patogi ir informatyvi. Net vartotojai patenkinti monopolio paslaugomis, ką įrodo periodiškai atliekamos apklausos, nes būdamas didžiausiu pasaulyje alkoholio pirkėju, gali užtikrinti savo klientams geriausią kainą ir didžiausią pasirinkimą.
Panaši situacija ir kitose Skandinavų šalyse, kurias kaip pavyzdį mini Lietuvos kovotojai su alkoholiu.
Išvada viena, ne alkoholio pardavimo formos ir būdai realiai mažina alkoholio vartojimą, o kompleksiniai veiksmai – didesnės gyventojų pajamos, orus darbas, pasitenkinimas savo šalimi ir prasminga veikla, prieinamos sveikatingumo paslaugos ir aktyvus sportavimas, kultūros renginiai ir jų įvairovė. Socialinės normos, kurios nepakančios „nusigėrimo tradicijoms“, buitiniam girtavimui ar samagono varymui namuose. Tik tada valstybė gali efektyviai padėti su protinga akcizų politika, reklamos ribojimu ir prieinamumo mažinimu.
Dabartiniai valstiečių lyderių veiksmai yra niekas kitas, tik eilinis politikų bandymas perskirstyti prekybos alkoholiu rinką, iš vienų atimant, o kitiems atiduodant. Ar tai sumažins alkoholio vartojimą Lietuvoje?
