Tačiau pasirinkta forma netikusi – bandyta slėptis už savo partijos kolegos, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, vienasmeniškai priimto sprendimo nutraukti „Lufthansa Consulting“ parengto „Air Lituanica“ verslo plano vykdymą, ir taip nutraukti šios kompanijos veiklą.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis savo rašinyje išskiria dvi linijas: pirmoji – kokia nuostolinga „Air Lituanica“ veikla, ir antroji – bandymas personalizuoti „Air Lituanica“ projektą priskiriant jį man asmeniškai.
Mėgstu kalbėti faktais ir remtis nepriklausomais šaltiniais, o ne politine publicistika. Pirmiausia priminsiu buvusiam susisiekimo ministrui jo paties 2009 m. užsakytą studiją, kurią atliko „Advanced Logistics group EuroPraxis Consulting“ iš Ispanijos.
tudijoje teigiama, „kad bankrutavus „FlyLAL“ 2008/2009 m. Lietuva prarado tiesiogiai/netiesiogiai – 1860 darbo vietų ir daugiau nei 240 mln. litų (70 mln. eurų.) tiesioginių nuostolių.
Už studiją sumokėti 700 000 Lt. Studijoje teigiama, „kad bankrutavus „FlyLAL“ 2008/2009 m. Lietuva prarado tiesiogiai/netiesiogiai – 1860 darbo vietų ir daugiau nei 240 mln. litų (70 mln. eurų.) tiesioginių nuostolių.
Sudėjus netiesioginį, tiesioginį, sindikuotąjį ir turizmo poveikį, iš viso oro transporto poveikis būtų: ne mažiau kaip 11 700 darbo vietų ir ne mažiau kaip 420 mln. eurų bendrosios pridėtinės vertės, t.y. daugiau nei 1 proc. BVP“.
Gerbiamas E.Masiuli, štai kokią žalą Lietuvos ekonomikai ir Vilniui padarė jūsų neveiklumas ir politikavimas. Tuo metu buvo galima perimti „FlyLAL“ už 1 litą su jau iškelta restruktūrizavimo byla ir toliau tęsti veiklą, tik jau kaip valstybinei įmonei.
Oro uostas, kaip didžiausias kreditorius, galėjo ginčyti visus privačių akcininkų priimtus sprendimus ir veiklos išskaidymą, jei tai pablogino motininės kompanijos finansinę situaciją. Apie tai rašiau jums ir viešai dar prieš priimant sprendimą atimti veiklos licenciją iš „FlyLAL“ 2009 metų sausio mėnesį.
Pagaliau reikėjo pasimokyti iš kolegų, politikų Latvijoje, kurie sugebėjo išauginti savo valstybinę kompaniją „airBaltic“ iki regioninio lyderio ir kurią sunkmečiu toliau plėtė. Tačiau, tam reikia noro kurti, o ne griauti. Griauti lengva, kūryba reikalauja drąsos ir kasdienio darbo. Būtent kasdieninio darbo ir bijo Lietuvos politikai.
Skaičiuojame toliau. Jums reikėjo kuo skubiau atkurti skrydžius iš Vilniaus ir į Vilnių, nes tapome ES sostine, į kurią beveik buvo neįmanoma atvykti. Susisiekimo ministerija 2010 m. skubiai patvirtino „Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo programą“ ir skrydžių skatinimui skyrė 15 mln. Lt bei ženkliai sumažino Vilniaus oro uosto aptarnavimo tarifus.
„Air Lituanica“ už vieną keleivį Vilniaus oro uostui mokėjo 22 Lt (6,4 eur), kai kitos pigių (low cost) skrydžių kompanijos pagal Susisiekimo ministerijos skrydžių skatinimo programos susitarimą mokėjo tik 6,2 Lt (1,8 Eur).
Į Vilnių buvo pakviestos pigių (low cost) skrydžių kompanijos ir sudarytos išskirtinės 5 metų sutartys su ypatingai mažu keleivių aptarnavimo tarifu. „Air Lituanica“ už vieną keleivį Vilniaus oro uostui mokėjo 22 Lt (6,4 eur), kai kitos pigių (low cost) skrydžių kompanijos pagal Susisiekimo ministerijos skrydžių skatinimo programos susitarimą mokėjo tik 6,2 Lt (1,8 Eur).
Šis susitarimas baigiasi galioti šiais metais ir, suprantama, „Air Lituanica“ tikėjosi susitarti nuo 2016 m. bent jau vienodų sąlygų su kitais oro vežėjais. Graudu, bet to paties tikėjosi ir „FlyLAL“, tačiau mūsų atsakingų politikų išskirtinis bruožas – smaugti savus, o remti svetimus. „Smaugiami savi“ dabar aktyviai naudojasi pigių oro kompanijų skrydžiais, masiškai emigruodami iš Lietuvos.
Susisiekimo ministras E.Masiulis įkalbėjo Kauno ir Kauno rajono savivaldybių vadovus 2010 metais sukurti savo atskirą skrydžių skatinimo programą Kauno oro uostui, tiksliau „Ryanair“ kompanijai, sumažinant keleivių mokesčius iki minimumo.
Per trejus metus savivaldybės skyrė 7,1 mln. Lt. Šie skrydžiai buvo reikalingi Kauno regionui, ką gretai pajuto ir Kauno verslas. Tačiau E.Masiulis ir čia suvedžiojo savivaldybių vadovus, nes jam nelabai sekėsi atkurti skrydžius į Vilnių. Jis, pažeisdamas susitarimą su Kauno vadovais, perkėlė dalį geriausių „Ryanair“ skrydžių iš Kauno oro uosto į Vilnių, dėl ko pagrįstai piktinosi buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas. Taip atrodo politikos ne „herojus“, o „antiherojus“, verkiantis krokodilo ašaromis.
„Air Lituanica“ skrydžius pradėjo 2013 m. birželio mėnėsio pabaigoje ir padėjo sutaupyti 1 mln. eurų (daugiau nei 3,4 mln. Lt) geresniam susisiekimui užtikrinti per Lietuvos pirmininkavimą Europos Komisijai. „Brussels airlines“ už papildomus skrydžius reikalavo iš LR Vyriausybės 1 mln. eurų subsidijos.
Rengiant verslo planą „Investuok Lietuva“ specialistai atliko „Air Lituanica“ verslo plano ekonominę-socialinę analizę, kurios išvados: ,,Socialinės-ekonominės naudos analizė rodo, jog valstybės investicijos į Bendrovės veiklą atsiperka ir tokio valstybės investicijų projekto GDV būtų lygi 731 mln. Lt. Naudos-sąnaudų santykis viršija 23. Pesimistinio scenarijaus atveju naudos sąnaudų santykis sumažėtų iki 2. Tai reiškia, kad net ir pesimistinio scenarijaus atveju sukuriama dvigubai didesnė nauda nei investicijų poreikis...“.
Tai dokumentų ir skaičių kalba, o ne politinė publicistika. Gaila, nėra tiek daug atsakingų asmenų, kurie gilinasi į skaičius ir skaito dokumentus. Kaip ir į šiuos – „Air Lituanica“ atvežti turistai Lietuvoje jau išleido virš 50 mln. litų. Už Vilniaus oro uosto paslaugas “Air Lituanica” sumokėjo virš 3 mln. litų, už VĮ „Oro navigacija“ – virš 1,2 mln. Litų. Iš viso iš Lietuvos įmonių “Air Lituanica” įsigijo paslaugų už 30 mln. litų, o kur dar mokesčiai. Tai tiesioginė „Air Lituanica“ nauda, sukurta per tik 1,5 veiklos metų.
„Air Lituanica“ atvežti turistai Lietuvoje jau išleido virš 50 mln. litų. Už Vilniaus oro uosto paslaugas „Air Lituanica“ sumokėjo virš 3 mln. litų, už VĮ „Oro navigacija“ – virš 1,2 mln. Litų.
Pabaigoje apie projekto suasmeninimą. Nuo 2011 metų darbo grupėje, kuri dirbo prie projekto atkurti „nacionalinį oro vežėją” dalyvavo atstovai iš Susisiekimo, Ūkio ir Užsienio reikalų ministerijų, konsultantai iš solidžiausių teisinių kontorų bei aviacijos ekspertai tokie kaip „Aviation Economics“ iš Didžiosios Britanijos, „Lufthansa Consulting“ iš Vokietijos.
Ir jūs, gerb. E.Masiuli, puikiai tai žinote, nes tuo metu buvote susisiekimo ministras ir delegavote savo atstovus į darbo grupę. Prisimenu mūsų draugišką pokalbį, kurio metu sakėte, kad aš turiu suprasti, kad jūs (E.Masiulis) kaip ministras po „FlyLAL“ ir „Star 1“ bankroto negalite priimti sprendimo dėl nacionalinio oro vežėjo atkūrimo, nes politiškai tai būtų nesuprasta, todėl labai palaikote Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus...
Gaila, kad „Air Lituanica“ nuleista ant žemės tuo momentu, kai ant stalo guli du galimų partnerių – „airBaltic“ iš Latvijos ir AS „Infortar“ iš Estijos, kuri yra keltų linijų „Tallink“ ir „SiljaLine“ savininkė bei „Estonian air“ akcininkė, pasiūlymai. Gaila, Vilniaus oro uostas galėjo tapti pagrindiniu hub’u organizuojant „Air Lituanica“ ir „Estonian air“ skrydžius, naudingus abiem šalims.
Reikia atsiprašyti visų 27 000 keleivių, kurie turi „Air Lituanica“ bilietus ir iš kurių daugiau nei 60 proc. yra užsieniečiai, planavę artimiausiais mėnesiais atvykti į Vilnių ir Lietuvą...
Kaip mes ruošiamės ginti savo šalį, jei net dėl tokių dalykų nesugebame susivienyti ir dėl bendrų tikslų susitelkti? Ar, jei gynybinius apkasus iškas A.Zuokas, tai ir į juos nelipsite ir stovėsite už medžio, tikėdamiesi, kad ilgai jis juose neišsilaikys...
Artūras Zuokas yra buvęs Vilniaus meras, Lietuvos laisvės sąjungos pirmininkas
