Faktas Nr. 2: Lapkričio 13 d. Teisiamo Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen išrinkta Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke. Seimo Pirmininkė pasirenka toje pačioje teismo byloje teisiamos Darbo partijos atstovą į pavaduotojus.
Faktas Nr. 3: Šiuo metu vyksta teisminis procesas, kuriame, kaip viešai nurodoma, Lietuvos Liberalų sąjūdis yra kaltinamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu. 2020 m. gegužės mėn. „MG Baltic“ ir Liberalų sąjūdžio bylos teismo posėdyje kaltinamasis Raimondas Kurlianskis savo parodymuose pažymėjo, kad 90 tūkst. eurų jis buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui skolino politinei kampanijai vykdyti.
Faktas Nr. 4: Valstybės saugumo departamentas 2018 m. kovo 9 d. pažymoje Seimui Nr. 19-286 pateikia apibendrintą informaciją apie neteisėtus koncerno „MG Baltic“ bandymus paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, teigia, cituoju: „2006 m. įsteigus pilnai kontroliuojamą partiją – Lietuvos liberalų sąjūdį per mažiau nei dešimt metų koncernas tapo įtakingiausia Lietuvos verslo grupe... LiCS suskaldymas ir LLS (Liberalų sąjūdžio) įsteigimas 2005–2006 m. LLS (Liberalų sąjūdžio) kontrolė 2006–2018“. Pilną pažymos tekstą reiklesni skaitytojai gali susirasti Lietuvos Respublikos Seimo interneto puslapyje.
Seimo Pirmininkui, kaip žinome, Konstitucija bei įstatymai suteikia daug galių, be kita ko, ir teisę teikti siūlymus dėl kandidatūrų į Konstitucinio Teismo teisėjus bei siūlymus dėl kitų institucijų vadovų parinkimo.
Ir štai 2020 m. pabaigoje, 30-aisiais Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo metais, siaučiant koronavirusui, šie iškalbingi faktai tampa mažareikšmiais ir Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis suformuoja naują politikos skaidrumo bei etikos standartą Lietuvoje, o teisiamų partijų vadovai pagal politinių partijų susitarimą tampa antru pagal svarbą šalyje politiniu asmeniu. Seimo Pirmininkui, kaip žinome, Konstitucija bei įstatymai suteikia daug galių, be kita ko ir teisę teikti siūlymus dėl kandidatūrų į Konstitucinio Teismo teisėjus bei siūlymus dėl kitų institucijų vadovų parinkimo. Seimo Pirmininkas daro įtaką Valstybės saugumo departamento ir kitų spec. tarnybų darbui.
Kaip matome į šią naują politinę tradiciją nesureagavo nei Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, nei Lietuvos didieji politologai, nei nepriklausomos žiniasklaidos atstovai taip dažnai kalbantys apie vertybių ir principų svarbą politikoje. Kur jūsų vieši vertinimai, ar viskas čia gerai?
Tiesiog noriu garsiai pasitikrinti, ar jūsų iškalbingas tylėjimas reiškia, kad palaikote tokius politikos standartų ir normų pokyčius? Ir ar tai galios visiems, ar tik pasirinktinai?
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen puiki politikė ir asmenybė, net nėra dalyvavusi VSD pažymoje minimuose įvykiuose – tai faktas. Tačiau būdama partijos pirmininke ji yra suinteresuota, kad Liberalų sąjūdis išvengtų atsakomybės. Ir tai taip pat faktas.
Ar jūsų iškalbingas tylėjimas reiškia, kad palaikote tokius politikos standartų ir normų pokyčius?
Svarstau, kaip jaučiasi teisėsaugos institucijų atstovai, matydami tokius dvigubus standartus. Ir čia prisimenu pokalbį su buvusiais STT pareigūnais, išėjusiais į užsitarnautą pensiją, kurie paaiškino, kodėl taip triukšmingai ir viešai STT pradeda tyrimus, vykdo efektingus sulaikymus, nors dažniausiai jie nesibaigia pergalėmis teisme. Jie net nesitiki teisingumo teisme, nes politikai randa būdų, kaip išvengti atsakomybės. Gal jie ir teisūs.
Todėl belieka konstatuoti dar vieną faktą, kad tai nauja Lietuvos realybė, o Koalicijos vertybiniai principai šių faktų fone rodo labai žemą startą. Neabejoju, kad atsakymus apie šiuos naujus politikos standartus iš Lietuvos Prezidento, politologų ir žiniasklaidos atstovų norėtų išgirsti ir Lietuvos žmonės.
Gal kas padarys viešą forumą šia tema?
Artūras Zuokas yra Vilniaus miesto tarybos narys, vienas iš partijos „Laisvė ir teisingumas“ įkūrėjų, buvęs Vilniaus meras.