Per Kalėdas skaitykite kartu. Prenumeratai -50%
Išbandyti

Artūras Zuokas. Regionų ministerija? O gal geriau Dirbtinio intelekto?

Naujoji Vyriausybė ir Prezidentas siūlo steigti Regionų ministeriją, tarsi ši institucija išspręstų regionų problemas, apie kurias kalba visos politinės partijos. Tačiau veiksmai dažnai rodo priešingai. Prieš įkuriant tokią ministeriją, būtina atlikti išsamią kaštų ir naudos analizę bei apsvarstyti kitas alternatyvas.
Artūras Zuokas
Artūras Zuokas / Lukas Balandis / BNS nuotr.

XXI amžiuje gerokai prasmingiau būtų steigti Dirbtinio intelekto pritaikymo viešajame sektoriuje ir skaitmenizavimo ministeriją. Ministras Pirmininkas galėtų paskirti virtualų ministrą „DI“, o piliečiai – pasiūlyti geriausią avatarą, simbolizuojantį šį ministrą virtualioje erdvėje. Tokio virtualaus ministro paskyrimui nereikėtų derėtis su koalicijos partneriais. Be to, tai būtų pirmasis ministras, kuriam negrėstų interpeliacija ir kuris, net pasikeitus valdžiai, galėtų tęsti pradėtus darbus. „DI“ ministras galėtų turėti viceministrus pagal šių dienų prioritetus: švietimą, sveikatos apsaugą ir regionų problemas. Dirbtinio intelekto galimybės šiose srityse – neribotos.

Priminsiu, kad 2003 metais Vilniaus miesto savivaldybėje įsteigiau e-vicemero pareigybę. Jo rodikliai, atsakant į gyventojų laiškus ir prašymus laiku, buvo geriausi.

Dirbtinio intelekto pritaikymas galėtų ženkliai pagerinti viešąsias paslaugas. Pirmiausia, sumažėtų eilės poliklinikose, pagerėtų švietimo sistema, sumažėtų biurokratija, ir būtų apribotas politikų piktnaudžiavimas vadinamaisiais „politiniais sprendimais“. Pastarąjį terminą dažnai galima prilyginti korupcijai, nes jis reiškia ekonominės logikos nepaisymą bei galiojančių taisyklių ignoravimą.

Štai keli pavyzdžiai, kaip dirbtinis intelektas gali greitai atnešti teigiamų rezultatų:

Švietimas:
Pavyzdžiui, kai kurios mokyklos centralizuotai kaupia mokinių kontrolinius darbus ir rašinius dirbtinio intelekto programų aplankuose. Tokios programos per 30 sekundžių gali ne tik ištaisyti darbus, bet ir atlikti kelių metų mokinio progreso analizę. Mokytojai sutaupo daug laiko kitiems svarbiems darbams. Pirmasis žingsnis – skirti mokytojams lėšas geriausioms DI programų versijoms įsigyti ir pradėti jas naudoti.

Sveikatos apsauga:
Lietuvos e-sveikata jau daugelį metų kaupia duomenis apie kiekvieno iš mūsų sveikatą. Šių duomenų apimtis dešimteriopai didesnė nei, pavyzdžiui, Austrijoje ar Italijoje. Centralizuotai pritaikius DI sprendimus, gydytojas galėtų pasiruošti susitikimui su pacientu per minutę, turėdamas visą sveikatos istoriją. Pavyzdžiui, aš pats savo sveikatos duomenis įkėliau į „ChatGPT“ aplanką ir turiu išsamų sveikatos pokyčių bei patarimų sąrašą. Toks pasiruošimas taupo gydytojo laiką, o pacientai gauna geresnę priežiūrą. Jeigu tokia sistema būtų nacionalinė, eilių ir personalo trūkumo problemos iš esmės išnyktų.

Regionai:
Dirbtinis intelektas galėtų pateikti analizę ir sprendimus daug greičiau nei tradicinės konsultacijos ar studijos, sutaupant milijonus eurų ir daug laiko. Be to, DI užtikrintų sprendimų įgyvendinimo kontrolę bei politikų atskaitomybę.

Todėl mums reikia ne Regionų ministerijos, o Dirbtinio intelekto ir skaitmenizavimo ministerijos. Lietuva jau investavo šimtus milijonų eurų į skaitmenizaciją, tad reikėtų šias investicijas paversti realiu proveržiu. Dirbtinio intelekto ministerija ir ministras „DI“ galėtų tapti modernumo ir inovacijų simboliu, užtikrinančiu pasaulio dėmesį Lietuvai kaip progresyviai šaliai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis
Reklama
95 metų gimtadienį atšventusi „Astra LT“ į modernius sprendimus investavo kiek daugiau nei 600 tūkst. eurų