Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Artūras Zuokas: Skęstančiųjų gelbėjimas pačių skęstančiųjų reikalas

Atėjo laikas, kai realybėje galima patikrinti Vyriausybės patvirtinto Ekonomikos skatinimo ir paramos verslui paketo, kurio bendra vertė jau net – 3 mlrd. eurų, veiksmingumą.
Artūras Zuokas
Artūras Zuokas / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Prieš mėnesį Vyriausybė (viešųjų pranešimų forma) patvirtino galimybes gauti paskolas su valstybės garantija, sunkumus patyrusiam verslui per INVEGA kompensuoti palūkanas, mokėti išmokas už prastovas ir savarankiškai dirbantiesiems mokėti varganus 257 eurus ir t.t.

Deja, ko ir bijojome, kad visos geros iniciatyvos įklimps į biurokratijos brūzgynus, tas ir atsitiko: iki šiol nė viena priemonė realiai neveikia arba tam keliui nueiti reikės papildomų investicijų teisininkams, konsultantams bei tarpininkams.

Ką siūlome, o gal reikėtų jau ir reikalauti:

Pirma: Vyriausybė/Užimtumo tarnyba privalo viešai skelbti oficialią informaciją, kokie realūs pasiekimai pasiekti įgyvendinant Ekonomikos skatinimo ir paramos verslui paketą pagal kiekvieną pagalbos dėl COVID-19 priemonę, taip, kaip šiuo metu skelbiami duomenys apie koronaviruso plitimą. Visi turime matyti duomenis, kaip Vyriausybė įgyvendina savo planus. Ir užtenka visiems spaudos pranešimų „... kaip bus gerai...‘‘.

Antra: Lietuvos bankas taip pat turi skelbti informaciją, kurią pateikia kiekvienas bankas ar finansinės institucijos, kiek paskolų pratęsta/naujai išduota smulkiam ir vidutiniam verslui, koks palūkanų vidurkis: padidėjo ar sumažėjo. Kaip Lietuvos bankas savo pareiškime skelbė – pagrindo bankams didinti palūkanų nėra!

Trečia: prašome gerbiamą Prezidentą G. Nausėdą imtis lyderystės ir iniciatyvos, kad kuo skubiau būtų paskirtas kompetentingas Ekonomikos ir inovacijos ministerijos ministras. Negali šalis šiuo sudėtingu momentu būti be tokios svarbios ministerijos vadovo. Ambicijos į šoną, svarbiausia – Valstybė ir jos žmonės.

Iš gyventojų gaunu akivaizdžių įrodymų, kurie tik patvirtina, kad šiuo metu ,,skęstančiųjų gelbėjimas yra skęstančiųjų rankose“. Taip neturėtų būti.

Pavyzdys Nr. 1. Viena įmonė (nors tokių jau šimtai) kreipėsi į INVEGA norėdama pretenduoti į priemonę, kuri leistų kompensuoti palūkanas. Iš karto gavo atsakymą, kad negalima, nes paskolos paskirtis neatitinka reikalavimų. Paprašius paaiškinti, kokias sąlygas turi atitikti įmonė ir paskola, gautas atsakymas, kurį pridedu.

Pažymėsiu, kad įmonė pasiųsta nagrinėtis 2016 m. įstatymą, kuriame tikrai daug, labai daug apribojimų. Tačiau, dabar 2020 m. ir karantinas gatvėje. Tai reiškia, kad Premjeras ir Vyriausybė smulkų ir vidutinį verslą klaidina. Palūkanų kompensavimo priemonė yra tik spaudos pranešimuose, o ne realybėje, visą tvarką apsprendžia 2016 m. įstatymas! Verta paminėti, kad lengvatinę paskolą gauti yra sudėtinga arba neįmanoma iš INVEGOS taip pat. Pirma, turi būti atidedamas paskolos grąžinimo terminas Jūsų banke, o jis savo ruožtu svarsto kelias savaites, gali padidinti palūkanas ir paimti papildomą sutarties mokestį ir t.t., kas dažnu atveju yra ne pagalba, o dar sunkesnės kreditavimo sąlygos. Tokių sąlygų nepriėmus, INVEGOS pagalbos priemonėmis taip pat negalima naudotis.

Artūro Zuoko nuotr.
Artūro Zuoko nuotr.

Pavyzdys Nr. 2. Savarankiškai dirbantis asmuo (asmuo žinomas) nusprendė kreiptis dėl išmokos į Užimtumo tarnybą, kur sužinojo, kad 257 eurų išmoka jam nepriklauso. Ne visi žino, kad Užimtumo įstatymo 4 str. numatyta 11 išimčių, kuomet išmoka savarankiškai dirbantiems nemokama. Taigi, realiai, dauguma savarankiškai dirbančių šia išmoka negalės pasinaudoti. Dar daugiau Užimtumo tarnyba susitikimą šiam asmeniui paskyrė gegužės 27 d.! ir dar asmuo privalomai turės registruotis bedarbiu, nors darbą turi, tik dėl karantino negali dirbti...

Artūro Zuoko nuotr.
Artūro Zuoko nuotr.

Pavyzdys Nr. 3. Vilniaus miesto meras ir Go Vilnius pateikė pagalbos planą viešbučiams karantino laikotarpiu atleisti nuo ,,pagalvės‘‘ mokesčio... Tačiau ,,pagalvės‘‘ mokestis mokamas už svečią, kuris realiai gyveno ir sumokėjo už paslaugas. Puikiai žinome, kad svečių nėra, todėl nėra ir pagalvės mokesčio per karantiną. O tuos kelis šimtus, kuriuos apgyvendina valstybė, ji už juos ir sumoka. Gerai, kad meras išgirdo opozicijos pašaipas ir nepriėmė tokio tuščio Tarybos sprendimo. Apgyvendinimo paslaugas teikiančias įmones reikia atleisti nuo ,,pagalvės’’ mokesčio iki 2020 m. pabaigos, nes šiam sektoriui apribojimai išliks ilgiausiai.

Būsiu dėkingas ir už daugiau tokių pavyzdžių, nors geriausiai juos siųsti Prezidentui, Premjerui ar atsakingiems ministrams.

Artūras Zuokas yra Lietuvos Laisvės sąjungos pirmininkas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos