Jei dar pridėsime pabrangusius degalus ir energijos kaštus, beprotiškai dideles butų įsigijimo kainas ar sąskaitas maitinimosi įstaigose, net vidurinės klasės atstovams sostinėje pragyventi tampa vis sudėtingiau. O kur dar auganti biurokratijos našta.
Pasiteisinimas, kad esą dėl to kalta globali ekonomika tikrai nepadės – Vilniuje tai neprofesionalaus, viešaisiais ryšiais pagrįsto, korumpuoto ir neatsakingo valdymo pasekmė. Deja, atsakomybė tenka ne tik merui ir konservatoriams, bet ir koalicijos partneriams – Laisvės partijos atstovams, kurie po atleidimų ministerijose katapultavosi į Vilniaus miesto savivaldybės struktūras.
Atsakomybė tenka ir paskirtoms „nepriklausomoms'' įmonių valdyboms, kurios savo sprendimais apiformina politikų piarą ir yra orientuotos tik į trumpalaikius tikslus, nes nuo to priklauso premijos. Atsakingi ir tie vilniečiai, kurie tokią valdžią rinkosi.
Kodėl Vilniaus meras „priverstas“ dvigubai didinti Vilniaus viešojo transporto bilietų kainas? Todėl, kad nuo 2017 metų dėl prasto valdymo, politinių sprendimų ir galimų korupcijos apraiškų buvo siekiama vežti ne keleivius, o „kilometrus“ ir nuolat pirkti ir pirkti naujus autobusus, visiškai nesirūpinant sistemos efektyvumu, visiškai nekreipiant dėmesio į paslaugos ekonominius parametrus, kokybę ir naujų technologijų diegimą, kurios būtinos tokiame mieste kaip Vilnius.
Kai „veži kilometrus“, niekas nesvarbu, nes „kilometrai“ nesiskundžia, o tik didina išlaidas. 2015 m. Vilniaus viešojo transporto sistema eksploatavo 507 transporto priemones. Tuo tarpu 2024 m. darbo dienomis į Vilniaus gatves išrieda net 627 viešojo transporto priemonės, įskaitant UAB „Kautra“ ir UAB „Transrevis“ autobusus. Metinė viešojo transporto rida 2015 m. buvo 38,48 mln. km, o 2024 m. ji išaugo iki 45,63 mln. km. Tačiau, keleivių pervežame tiek pat, kiek prieš 10 metų.
Keleivių skaičius nepadidėjo, nors išleidome apie 400 mln. eurų papildomai
Tik 2024 m. keleivių kelionių skaičius pasiekė didžiausią rodiklį, kuris Vilniuje fiksuotas 2014 m. – 208,2 mln. Tačiau svarbu pažymėti, kad tuo metu į Vilniaus gatves išriedėdavo tik 507 autobusai ir troleibusai, kai tuo tarpu dabar gatvėse kursuoja 120 papildomų autobusų bei atidaryti 8 nauji maršrutai.
Dar pridėkime intensyvią (ir brangią) viešojo transporto reklamą ir visus veiksmus (gatvių siaurinimas, parkavimo plėtros stabdymas, jokių naujų gatvių, būtinų Vilniaus transporto gatvių tinklui suformuoti atsisakymas), kurie turėjo didinti viešojo transporto naudotojų skaičių. Deja...
Bilietų pajamos mažėjo, o dotacijos išaugo 4 kartus
2015 m. net 55 proc. viešojo transporto biudžeto buvo surenkama iš bilietų, kurių pajamos buvo 34,38 mln. eurų, o 2024 m. šis skaičius siekia tik 33,72 mln. eurų. Tai rodo, kad nepaisant didesnio maršrutų skaičiaus ir padidėjusio atnaujinto viešojo transporto priemonių parko, pajamos iš bilietų ne tik nedidėjo, bet ir sumažėjo. Tuo tarpu dotacijos ir nuostolių kompensacijos augo ne procentais, o kartais. Ir jei 2015 m. jos buvo 28,02 mln. eurų, jau 2024 m. jos siekė 84,01 mln. eurų, o 2025 m. biudžete viršys ir 100 mln. eurų per metus!
Taigi dotacijos sudarys daugiau nei 80 proc. viso viešojo transporto biudžeto. Faktiškai artėjame prie nemokamo transporto, nes neapsimokės išlaikyti visą bilietų pardavimo sistemą. Po tokio viešojo transporto valdymo naujametinis siurprizas keleiviams – ruošiamasi didinti bilietų kainas beveik dvigubai, tikintis bilietų pajamas padidinti 20 mln. eurų per metus. Priminsiu, dotacijos ir nuostolių kompensavimas – tai visų mokesčių mokėtojų pinigai.
Ką daryti? Gerinti viešojo transporto kokybę ir prestižą. Nors apie tai parengta ne viena studija, meras nori rengti studijas iš naujo ir tam leisti šimtus tūkstančių eurų. Vilniuje būtina nauja viešojo transporto sistema, kaip lengvasis metro (tik su daline požemine dalimi) ar modernus tramvajus, ką jau planuoja Kaunas.
Būtina vertinti ir integruoti į viešojo transporto sistemą, ką ne kartą sakiau, visas pavežėjimo ir dalinimosi paslaugų platformas, taksi paslaugas, kurios turi augantį naudotojų skaičių, bei atsisakyti visų pseudo tikslų, kaip vandens viešasis transportas (naujas projektas kainuos 8 mln. eurų). Nemaišykime vandens pramogų ir viešojo transporto poreikio, su kasdieninėmis kelionėmis.
Sprendimams reikia žinių ir kompetencijos, o ne partinių viešųjų ryšių, pateisinant tratinamus vilniečių pinigus.
