Pavyzdžiui, veiklą metodinėse grupėse, užduočių rengimą mokinių atsiskaitomiesiems darbams, tėvų informavimą apie vaikų pasiekimus ir mokymosi pažangą, projektų rengimą ir įgyvendinimą ir kita.
Skamba paradoksaliai, bet tai istorinis žingsnis – įvesti teisingą mokytojų darbo užmokesčio sistemą ir atlyginti už visus darbus, taip, kaip atlyginama ir visiems kitiems dirbantiesiems. Juk, pavyzdžiui, chirurgai gauna atlyginimą už visą darbo laiką, ne tik atliekamas operacijas.
Tačiau svarbu ne tik pinigai. Etatinio darbo užmokesčio sistema – kur kas daugiau negu teisingesnis ir didesnis užmokestis už darbą mokytojams. Tai didžiulės galimybės mokyklai, kelias į geresnius veiklos rezultatus. Peržiūrėdamos svarbiausias funkcijas, mokyklų bendruomenės privalės jas aptarti, įvertinti jas naujai, numatyti, kiek kokiai veiklai reikia laiko, kokių žmogiškųjų resursų ir kokių rezultatų iš to tikimasi. Tai galimybė atsinaujinti, pažiūrėti naujai į kasdienes funkcijas ir jas tobulinti. Vadovai galės drąsiau kelti užduotis, orientuotas į rezultatus, nes dėl jų bus susitarta su mokytojais, sutartas ir darbo užmokestis.
Esminis dalykas, kad etato valandos nebūtų pridedamos bet kaip, bet kam ir už bet ką.
Naujas etatinio apmokėjimo modelis ypač palankus turėtų būti pradėjusiems dirbti mokytojams. Viena, didesnis negu dabar atlyginimas, antra – nuolatinė kuratoriaus, patyrusio mokytojo, pagalba. Įvedus etatinio darbo apmokėjimo sistemą, mokyklose atsirastų mokytojo kuratorius (mentoriaus) funkcija, už kurią – pagaliau – būtų atlyginama. Ir nebūtinai kuratoriumi turi būti kelių dešimčių metų pedagoginę patirtį turintis kolega, tai gali būti ir kelerius metus mokytojaujantis trisdešimtmetis, kuris nori ir gali pasidalinti savo patirtimi su pradedančiuoju pedagoginę karjerą mokytoju, padėti jam, patarti. Kuratorius padėtų pirmus savarankiškus darbo metus pradėjusiam mokytojui greičiau adaptuotis mokykloje ir per trumpą laiką pasiekti geriausią darbo kokybę.
Etatinis darbo apmokėjimas skatins mokyklų savivaldumą, mokyklų veiklų orientavimą į rezultatus, veiksmingą skiriamų pinigų panaudojimą. Be abejo, kaip tai bus įgyvendinama, labai priklausys nuo mokyklos vadovo ir visos bendruomenės.
Esminis dalykas, kad etato valandos nebūtų pridedamos bet kaip, bet kam ir už bet ką. Svarbu juk ne tiesiog pasidalinti pridedamas valandas ir už jas skiriamus pinigus, bet sustyguoti mokyklos veiklą taip, kad teigiamus pokyčius pajustų mokytojai, mokiniai ir visa mokyklos bendruomenė. Tam prireiks išminties ir sutarimo, tačiau mokyklos, manau, pasirengusios. O pasigirdę siūlymai nukelti mokytojų etatinio darbo užmokesčio įvedimą – labiau nenoras keistis, negu realus pagrindas atidėti šį mokykloms ir mokytojams reikšmingą žingsnį.
Kiekvienas pokytis sulaukia pritariančių ir oponuojančių argumentų. Manau, labai svarbios mūsų, pedagoginės bendruomenės, pozityvios nuostatos – įžvelgti gerąsias šios naujovės puses ir veiksmingai pasinaudoti mokytojų etatinio darbo apmokėjimo suteikiamomis galimybėmis.
Arūnas Serneckas yra Vilkaviškio „Aušros" gimnazijos direktorius.
