Prezidentė, kuri po rinkimų bandė būti reikli – tyli ir labiau rūpinasi būsimais šalies vadovo rinkimais. O teisingumo ministras, užuot pasirūpinęs sąžiningais demokratiniais rinkimais ir konstitucine piliečių teise rinkimuose turėti pasirinkimo galimybę, kaip jauką dėmesiui nukreipti nuo esminių problemų numetė idėją dėl rinkimų sistemos pakeitimų.
Toks teisingumo ministro žingsnis įprastas reiškinys Lietuvos politikoje, kuomet žiūrima savų merkantilinių partinių interesų, o nenorima problemos spręsti iš esmės. Ministro pateiktas variantas sudarytų dar ir galimybę sukti dvipartinės sistemos link, kaip, beje, ir Prezidentės teiktos partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo įstatymo pataisos, kurios 2012 m. Seimo rinkimuose patyrė fiasko: juodųjų pinigų srautai nesumažėjo, papirkinėjimai, klastotės tapo dar įžūlesni.
Lietuvos nelaimė, kad daugumos, ypač dominuojančių, partijų veikla grindžiama ne vertybiniu, o komerciniu principu. Todėl labai svarbu sutvarkyti partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo įstatymą taip, kad rinkimų rezultatai nebūtų nulemiami ir tiesiogiai ar netiesiogiai nuperkami pinigais, kad rinkėjai turėtų realią pasirinkimo galimybę, galėtų susipažinti su visu veikiančių partijų spektru. Minėtame įstatyme turi būti įteisintos demokratinės nuostatos. Be to rinkėjai negali būti klaidinami partijomis – meteorais, pasirodančiomis tik prieš rinkimus. Nacionalinis transliuotojas – LRT taip pat privalėtų atlikti ir politinę visuomenės informavimo funkciją, suteikdamas galimybę piliečiams susipažinti su visu politiniu spektru. Čia žymiai svarbesniu tampa tarprinkiminis periodas, kurio metu taptų aiškiau ką veikia, kokias idėjas propaguoja ir ką atstovauja konkrečios partijos.
Padėtį taisyti reikėtų iškart, kuomet susiduri su problema, o ne laukti kol ji pasikartos ir taps dar aštresne. Tikėtis, kad dabartinės Seimo partijos kažką pradėtų keisti rinkėjų labui demokratijos linkme būtų perdaug naivu, nes joms pačioms tai nenaudinga. Todėl, jei norima Lietuvoje gyventi kitaip – teisingiau, geriau, pati visuomenė turėtų pakovoti už sąžiningus demokratinius rinkimus. Kol kas tokių galimybių dar yra: piliečių parašų įstatymų leidybos iniciatyva, peticijų teisė, apygardose rinktų konkrečių Seimo narių spaudimas, viešos akcijos ir t.t.
Pagaliau atėjo pavasaris. Tradicine tapo akcija „Darom“, kuomet Lietuvoje renkamos šiukšlės, švarinama aplinka. O kodėl tokia akcija negalėtų pasipildyti ir politine dalimi? Politikos švarinimo ir apsivalymo nuo politinių šiukšlių akcijos tikrai būtų prasmingos.
Arvydas Akstinavičius, Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
