Nors oficialiame įmonės tinklalapyje ir pagrindinio įmonės veido – Anatolijaus Junickio pranešimuose rašoma apie „Suvienytųjų Nacijų Organizacijos (SNO) struktūrinį padalinį „Habitat“, TSRS Kosmonautikos Federaciją, Krasnojarsko ir kitų Rusijos kraštų gubernatorius, tačiau gražiai reklaminiuose straipsniuose įsuktas produktas turi ir neskelbiamą istorijos pusę.
Pirmiausia dalis investuotojų (kaip sovietmečio Kosmonautikos federacija ir Taikos fondas) fiziškai nebeegzistuoja ir ta parama buvo gauta prieš 25 metus. „SNO-Habitat“ skyrė nedideles lėšas prieš 12-15 metų ir tai buvo pirmiausia susiję su Sočio transporto sistemos analize.
Rusijos ekonomikos ministerija prieš 10 metų skyrė pinigus sukurti veikiantį styginio transporto modelį EXPO-2005, tačiau taip Japonijos ir nenustebino, nes nebuvo sukurtas ir buvo išbrauktas iš Rusijos parodos programos. Krasnojarsko krašto gubernatorius Aleksandras Lebedis prieš 12 metų skyrė 300 tūkst. dolerių pabaigti bandomąjį poligoną (analogišką, koks yra peršamas Šauliams) Maskvos srityje prie Oziorų miestelio.
Kodėl kitose pasaulio šalyse niekas nesusidomėjo tokiu grandioziniu projektu, kurio autorius kalba apie 100-300 milijardų dolerių užsakymus?
Chanty-Mansijsko autonominio krašto gubernatorius net numatė styginio kelio statybą, tačiau nė vienas kilometras taip ir nebuvo pastatytas. Viskas pasibaigia ties brėžiniais ir planais. Kyla klausimas, kodėl kitose pasaulio šalyse niekas nesusidomėjo tokiu grandioziniu projektu, kurio autorius kalba apie 100-300 milijardų dolerių užsakymus. Patraukia žvilgsnį viena paskelbta ypatybė „vienas iš investuotojų 1998 metais įdėjęs 500 svarų, dabar gaus „Euroasian Rail Skyway Systems Ltd“ kompanijos akcijų, kurių vertė 5 milijonai svarų. Ar tikrai?
Nors buvo giriamasi, kad Oziorų poligone pastatyta 150 metrų styginio transporto trasa ir vykdomi darbai ją ilginant iki 10 kilometrų, tačiau, žurnalistų liudijimu, vietoje trasos yra tik griuvėsiai.
Iš tikrųjų 2002 metais Maskvos srityje buvo sukurtas holdingas iš Junickio kompanijos ir penkių kitų kompanijų, tačiau „strateginio investuotojo“ įsipareigojimai skirti 5 milijonus dolerių nebuvo įgyvendinti. 2002 metais didelis styginio transporto entuziastas Oziorų rajono vadovas Vladimiras Saščikinas buvo susprogdintas savo automobilyje, o kitas investuotojas A.Lebedis žuvo aviakatostrofoje. Vėliau „styginio transporto“ iniciatoriai gavo finansinį palaikymą Nižnij Novgorode, Stavropolyje ir net Chanty-Mansijske, tačiau tuo viskas ir pasibaigė. Dabar estafetę perima Šiauliai.
Tie, kam teko skaityti Ilfo ir Petrovo kūrinį „12 kėdžių“ apie Ostapo Benderio nuotykius, tie žino ir jo kurtą miglą apie Didžiuosius Vasiukus, kurie savo reikšme pralenks Maskvą. Šiuo atveju skaitant visą informaciją kyla panašios abejonės. Kodėl Rusijoje nereikalingas, bet gerai reklamuojamas projektas, randa gerbėjų Šiaulių taryboje? Ir ne tik randa gerbėjų, tačiau ir gauna 26 hektarų sklypą vietovėje, kur veikia NATO karo aviacijos bazė? Gal kam nors pažadėta „Didžiųjų Vasiukų“ akcijų, kurių vertė po 10 metų bus 10 tūkst. kartų didesnė?
Arvydas Anušauskas yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys
