Milžiniško pinigų kiekio rinkoje poveikį galima pajusti daugelyje sektorių. Skirtingai nei prieš 5-7 metus šiandien klausimas skamba visiškai kitaip – ne kur gauti, o kur investuoti pinigus. Europoje prasidėjo saugių užuovėjų paieška, neaplenkiant ir nekilnojamojo turto sektoriaus.
Saugių užuovėjų beieškant
Investuotojai, anksčiau rinkęsi obligacijas ar indėlius, kurie su palyginti neaukšta rizika užtikrindavo 3-6 proc. grąžą, šiandien nebeturi tokio pasirinkimo. Mažos rizikos investicijos – obligacijos, indėliai – itin populiarūs prieš 5-7 metus, dėl mažų ar net neigiamų palūkanų prarado savo patrauklumą. Pavyzdžiui, investuodami į Šveicarijos ar Vokietijos 3-5 metų trukmės obligacijas investuotojai šiandien ne tik kad nieko neuždirbtų, bet dar turėtų primokėti 0,5-1 procento.
Investuotojai yra likę tik su keliais pasirinkimais, viena iš jų – akcijų birža, bet akcijų biržų rizikingumas didesnis ir jų kryptį sunku prognozuoti.
Šveicarijos bankininkai nustato naujas žaidimo taisykles – klientai, norintys sąskaitoje laikyti daugiau nei 1 mln. eurų, turi už tai susimokėti. Apie tokią praktiką atsargiai užsimena ir Lietuvos bankai. Tiesa, tikslūs įkainiai dar neskelbiami, bet tendencijos aiškios – ir tik laiko klausimas, kada tokia tvarka bus įvesta. O mokestis už pinigų laikymą, jei suma didesnė, gali siekti ir apie kelis šimtus eurų per mėnesį.
Žinoma, didelės dalies rinkos dalyvių tokia situacija netenkina ir rinka neišvengiamai transformuojasi. Investuotojai yra likę tik su keliais pasirinkimais, viena iš jų – akcijų birža, bet akcijų biržų rizikingumas didesnis ir jų kryptį sunku prognozuoti. Daugelis investuotojų, tarp jų ir dideli fondai, siekdami užtikrinti investicijų pelningumą, atsigręžia į nekilnojamojo turto sektorių.
Kodėl nekilnojamas turtas?
Pinigai į nekilnojamojo turto sektorių pradėjo plaukti daugelyje Europos šalių. Tendencija, kuri buvo pastebima ir ankstesniais metais, šiais metais įgavo naują pagreitį.
Nemažai fondų, kurie anksčiau investavo į valstybių obligacijas, investuoja į nuolatinį pajamų srautą generuojančius prekybos, biurų pastatus. Vakarų Europoje jau netgi galima matyti ir rinkos persipildymo ženklų – įprasti investicijų grąžos rodikliai krenta, pavyzdžiui, Skandinavijoje grąža sumažėjusi iki 4 proc., Londone – dažnu atveju ir iki 3 procentų.
Didėjantį susidomėjimą jaučiame ir Lietuvoje, ypatingai pastaraisiais mėnesiais. Mūsų vertinimu, pirkėjų, kurie įsigyja būstą su aiškiu tikslu jį turėti kaip investiciją ir nuomoti, dalis šiuo metu siekia iki 10-20 proc. visų perkančiųjų būstą.
Priežasčių nereikia toli ieškoti. Investuotojai, aiškiai užsibrėžę tikslus, gali tikėtis ir 3-6 proc. grąžos. Vertinant saugias investicijas – tai šiuo metu yra viena aukščiausių grąžų. Nenuostabu, kad tos pačios tendencijos matomos ir Vakarų Europoje – nenorima bankams mokėti už indėlius, o nekilnojamojo turtas turi kelis privalumus – be pajamų už nuomą ilguoju laikotarpiu kyla ir įsigyto nekilnojamojo turto kaina.
Populiariausia Vilniuje
Vertinant tradicinį investuotoją į nekilnojamą turtą, ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse, vienareikšmiškai išsiskiria Vilnius. Nors Lietuvoje fiksuojama didelė emigracija, sostinės gyventojų skaičius kasmet išauga – kasmet į Vilnių gyventi atvažiuoja apie 4 tūkst. kitų Lietuvos miestų gyventojų.
Tendencijos būsto nuomos rinkoje taip pat signalizuoja didesnę paklausą – nuomos kainos per 2-3 metus skirtinguose segmentuose šoktelėjo 10-15 procentų ar net daugiau.
Vertinant tradicinį investuotoją į nekilnojamą turtą, ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse, vienareikšmiškai išsiskiria Vilnius.
Renkasi racionaliai
Tarp investuojančių į turtą su siekiu gauti grąžą galima pastebėti kelis investuotojų segmentus. Didžiausia dalis investuotojų renkasi itin racionalių būstą – pasirenkamas 1-2 kambarių butas, kompaktiškas būstas centrinėje miesto dalyje, investicijoms skiriant apie 60-70 tūkst. eurų.
Galimybės greitai rasti nuomininkų tokiam būstui geros, o rinka, kaip minėta, auganti. Galima pastebėti ir perkančių patį ekonomiškiausią būstą – iki 35 kvadratinių metrų, kai kuriuose projektuose tokie būstai parduodami pirmiausia.
Tiesa, kaip ir kiekvienoje rinkoje, NT segmente taip yra ir rizikos. Palyginti nedidelė Lietuvos nekilnojamojo turto rinka gali greitai užsipildyti. Tad dalis investuotojų, tikėtina, turintys daugiau patirties ir kapitalo, renkasi brangesnį, geresnėje vietoje įsikūrusi nekilnojamąjį turtą.
Nors tokių atvejų rinkoje dar nedaug ir turto grąža gali būti mažesnė, galima numanyti tokių sprendimų motyvus – žvelgiant į ilgalaikę 10-15 metų perspektyvą, vietos Vilniaus centre naujų objektų statyboms beveik nebelikę, ir tikėtina, kad šiuo metu sostinėje baigiami ar planuojami projektai bus vieni paskutiniųjų didesnių statybų. Be to, toks turtas bus ir likvidesnis, nutarus jį parduoti.
Kiek ilgai tęsis?
Rinkoje šiuo metu svarstoma, kiek ilgai truks pinigų perteklius. Į rinką plaukiantys pinigai didelio efekto neduoda – centrinių bankų vykdoma politika vartotojams didesnio paskatinimo nesuteikia ir Europos ekonomika vis dar stabčioja vietoje.
Viena aišku – manoma, kad Europai dar kelerius metus bus sunku išlipti iš pinigų pertekliaus ir stagnuojančio vartojimo. Svarstoma, kad tai gali trukti ir trejus, ir penkerius metus. O tai reiškia, kad investuotojų, ieškančių alternatyvų įprastiems sprendimams, tik daugės. Tiek Europoje, tiek Lietuvoje.
Arvydas Avulis yra „Hanner“ valdybos pirmininkas
