Be to, įstatymai turi numatyti, kad bankrutuojančių draudimo įmonių atvejais neturi nukentėti jose apsidraudę savo transporto priemones, ir jiems draudimo išmokos turi būti garantuotos iki jų draudimo sutarčių termino galiojimo pabaigos.
Jeigu savininkai ir valdytojai dėl draudikų godumo praranda galimybę apdrausti savo transporto, ypač krovininio, priemones, kyla grandinė problemų.
Taip automobilių draudėjų teises užtikrinti reikalauja Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms privaloma direktyva, kuria jos įpareigojamos prižiūrėti, kad transporto priemonių savininkai ir valdytojai galėtų apsidrausti privalomuoju draudimu už ne pernelyg didelę draudimo įmoką.
Jeigu savininkai ir valdytojai dėl draudikų godumo praranda galimybę apdrausti savo transporto, ypač krovininio, priemones, kyla grandinė problemų.
Didžiausia – žmonių patiriami sunkumai, įvykus nelaimei kelyje, kai važiuojama neapdraustu automobiliu (šiuo atveju dėl draudikų dirbtinai užsikeltų privalomojo draudimo paslaugų kainų). Tuomet morališkai ir finansiškai nukenčia ir eismo įvykį sukėlęs vairuotojas, ir jo vairuojamos transporto priemonės savininkas, ir nukentėjusieji ir t.t. ir pan... O kelių eismo nelaimės Lietuvoje vis dar labai dažnos...
Lietuva iki šiol yra viena iš tų kelių demokratinės Europos valstybių, kurios keliuose žūsta daugiausia žmonių. Pernai mūsų šalyje, beje, kaip ir Bulgarijoje, iš viso žuvo 90 žmonių 1 milijonui gyventojų, Rumunijoje – 91, Latvijoje – 105. Europos Sąjungos (ES) vidurkis atitinkamai buvo 51 aukos, Estijos – 59. Reikia daryti viską, kas įmanoma, kad aukų būtų kuo mažiau...
Kelių eismo įvykiai, kuriuose atsiduria ir krovininis transportas, atneša daugiausia žmonių aukų ir materialinių nuostolių. Ir kai privalomojo draudimo paslaugas teikiantys tuo manipuliuoja, ir tų paslaugų negali gauti krovininio transporto priemonių valdytojai, yra dar blogiau...
Dabartinė Lietuvoje veikianti transporto priemonių draudimo tvarka dažnai tampa nepakeliamu moraliniu ir materialiniu krūviu Lietuvos vežėjams.
Dabartinė Lietuvoje veikianti transporto priemonių draudimo tvarka dažnai tampa nepakeliamu moraliniu ir materialiniu krūviu Lietuvos vežėjams, vėlgi, ypač krovininio transporto.
Pastarieji bene labiausiai nukentėjo dėl Ukrainos – Rusijos konflikto, nes staigus jų verslo perorientavimas iš Rytų į Vakarus buvo neįmanomas dėl į Rytų rinką orientuotos krovininio transporto verslo specifikos. Ir vežėjams niekas nieko nekompensavo ir persiorientuoti nepadėjo...
Mano įstatymo pataisos pasiūlymas, užregistruotas kartu su kolega Seimo nariu Ričardu Sargūnu. Pataisoje siūlau geriau užtikrinti transporto priemonių draudėjų teises. Projektas susijęs su bankrutuojančių draudimo įmonių draudimo sutarčių, kurias jos yra pasirašiusios su transporto priemonių savininkais ir valdytojais, įsipareigojimų šiems draudėjams užtikrinimu.
Projekte siūloma, kad bankrutuojančių draudimo įmonių draudimo sutarčių termino galiojimas nebūtų ribojamas (dabar tokių sutarčių galiojimas baigiasi po 30 dienų, kai draudikui iškelta bankroto byla) draudimo išmokos būtų išmokamos iš biuro iždo.
Biuras, tai – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, todėl draudimo išmokos apdraudusiems savo transporto priemones būtų mokamos tol, kol baigsis draudimo sutarties laikas (atsakingas biuras turės atlyginti žalą iki nurodyto termino pabaigos). Tokiu būdu, apsidraudę nebus „palikti ant ledo“ ir nebus priversti spręsti realiai ne savo, o nesėkmingos draudimo įmonės problemas.
Šis įstatymo pataisos projektas yra viso įstatymų projektų paketo, kuriuo siekiama geriau reglamentuoti draudikų, draudžiančių transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinę atsakomybę, veiklą, bei įgyvendinti aukščiau minėtas ES direktyvas, dalis.
Būtent šiame pakete taip pat siūloma, kad draudiko nustatomų draudimo įmokų dydžiai būtų sąžiningi, proporcingi draudiko prisiimamai rizikai, nepažeistų draudėjo interesų, individualūs kiekvieno draudėjo atveju ir pagal draudėjo kišenę, kad šis tikrai pajėgtų apdrausti savo automobilį.
Be to, siekiama, kad apskritai draudimo įmokos būtų nustatomos skaidriai ir aiškiai, įtvirtinta privaloma išankstinė ginčų dėl įmokų ir jų dydžių nagrinėjimo ne teisme tvarka, sustiprinta Lietuvos banko vykdoma draudikų priežiūra draudimo įmokų nustatymo tvarkos srityje.
Tikiu, kad, jei priimtas, visas šis įstatymų paketas padarys Lietuvos transportą, ypač krovininį, saugesnį, patikimesnį ir sėkmingesnį Lietuvos ir tarptautiniuose keliuose.
Arvydas Mockus yra Seimo Ekonomikos komiteto narys, socialdemokratas
