Tuo tarpu Šiaulių tarptautinis oro uostas dėl turimos išskirtinės kilimo-tūpimo tako infrastruktūros, geografinės padėties ir žemos kaštų bazės turi savo ekonominę nišą ir yra vienas patraukliausių oro uostų krovinių srauto vystymui Šiaurės-Rytų Europoje.
Apie šį oro uostą kalbu neatsitiktinai, nes į jo vystymą, net ir gyvavimą kai kurie atsakingi valdininkai žiūri atsainiai. O juk tai svarbus regioninės plėtros klausimas, taip pat labai reikšmingas dėl sudėtingos geopolitinės situacijos.
Šiaulių oro uosto tolimesnį vystymąsi ir naudą regionui gali užtikrinti gyvų ir didelių gabaritų krovinių gabenimas, į oro uostą pritraukiant didžiuosius krovinių vežėjus. Šis oro uosto plėtros kelias pasiekiamas dėl Šiaulių oro uoste yra įrengto ilgiausio kilimo-tūpimo tako tarp Baltijos šalių tarptautinių oro uostų.
Esama infrastruktūra yra pritaikyta priimti pasaulyje dažniausiai dideliems kroviniams naudojamus orlaivius Boeing B747F. Šiuo metu tai yra vienas dažniausiai Šiaulių oro uoste priimamų krovininių lėktuvų modelių.
Šiaulių oro uosto tolimesnį vystymąsi ir naudą regionui gali užtikrinti gyvų ir didelių gabaritų krovinių gabenimas, į oro uostą pritraukiant didžiuosius krovinių vežėjus.
Oro uosto geografinė padėtis leidžia atskrendantiems orlaiviams antžeminiu transportu per 48 val. pasiekti didžiąją dalį Skandinavijos, Centrinės ir Rytų Europos miestų.
Tokių galimybių negali suteikti dauguma Vakarų Europoje veikiančių krovinių pervežimo centrų, todėl yra palanki tolimesniam greitai gendančių ar gyvų krovinių skirstymui Šiaurės ir Centrinės Europos regione.
Pastebėtina, kad, pasak Boeing korporacijos atliktos pasaulinės krovinių pervežimo oru analizės ir prognozės, greitai gendančių ar gyvų krovinių gabenimo oru rinka yra auganti.
Kita vertus, Šiaulių oro uostas turi galimybes gabenti didelio kiekio ir kainai jautrius krovinius. Šiaulių oro uosto geografinė padėtis sudaro galimybes per 2 val. antžeminiu transportu (keliais, geležinkeliu) pasiekti Klaipėdos ir Rygos uostus. Iš šių uostų laivų transportu galima užtikrinti didelės apimties ir kainai jautrių krovinių gabenimą į galutinius pristatymo taškus Europoje.
Optimizuota valdymo struktūra ir esama infrastruktūra Šiaulių oro uostui leidžia taikyti vienas žemiausių rinkliavų regione. Tai viena pagrindinių priežasčių šiuo metu nulemianti Šiaulių oro uosto vystymąsi kaip pagrindinį šalies oro krovinių centrą.
Tolimesnė oro uosto plėtra galėtų būti tikslingai nukreipta į oro uostą atskrendančių orlaivių remontą. Šiuo metu regione nėra nei vienos orlaivių remonto organizacijos, aptarnaujančios Boeing B747, B747F ir panašius orlaivius. Siekiant teikti industrijos standartus atitinkančias paslaugas, Šiaulių oro uoste turėtų atsirasti angaras, kuriame dirbtų apie 100 orlaivių technikų.
Tokios organizacijos atsiradimas Šiaulių oro uoste ne tik kurtų naujas aukštos pridėtinės vertės darbo vietas , tačiau ir suteiktų Šiaulių oro uostui didelį konkurencinį pranašumą prieš kitus regiono uostus, sprendžiant aviacijos sektoriui aktualias problemas, būdingas daugeliui pasaulio šalių, tame tarpe aukštus orlaivių remonto kaštus ir sudėtingą paslaugų prieinamumą dėl pasaulyje didėjančio aukštos kompetencijos orlaivių mechanikų trūkumo.
Lietuva dėl esančios orlaivių remonto industrijos kompetencijų ir nuoseklaus dėmesio specialistų rengimui yra tinkama vieta orlaivių remonto organizacijų vystymui. Šalyje veikiančios aukštosios ir profesinės mokyklos rengia orlaivių mechanikus, inžinierius ir avionikus, taip pat aktyviai bendradarbiauja su veikiančiomis orlaivių remonto įmonėmis siekiant maksimaliai padidinti praktines tokių specialistų žinias.
Lietuvoje jaunų ir besimokančių žmonių kiekis visuomenės struktūroje yra santykinai didesnis nei Vakarų Europos šalyse. Šį pranašumą galima prasmingai išnaudoti toliau rengiant ir įdarbinant gerai apmokamų inžinerinius ir remontininkus. Tokių specialistų kiekio didėjimas būtų svarbus indėlis į Šiaulių regiono augimą.
Arčiausiai daugelio miesto gyventojų esanti oro uosto vystymo galimybė yra susijusi ir su keleivių srautų augimu. Žinant, kad per paskutinius kelis metus pagrindinio šalies Vilniaus oro uosto keleivių skaičius dėl aktyvios žemų sąnaudų bendrovių plėtros („Ryanair“ ir „Wizzair“) augo dviženkliais procentais.
Šiuo metu oro uosto terminalas artėja prie teorinės keleivių aptarnavimo ribos. Oro uostui negalint užtikrinti greito keleivių aptarnavimo ir žemų sąnaudų bendrovėms siekiant maksimaliai trumpinti orlaivio praleidžiamą laiką ant žemės, didės ir Šiaulių oro uosto potencialas ateityje pritraukti naujų krypčių ir patogių oro uostų ieškančių žemų sąnaudų aviakompanijų skrydžius.
Tačiau visos šios galimybės negali būti pasiektos be kompetentingo Šiaulių oro uosto valdymo. Šiaulių oro uostas privalo būti valdomas strategiškai ir pirmasis žingsnis link strateginio įmonės valdymo būtų savivaldybės įmonėje sukurta nepriklausoma valdyba, kuri padėtų oro uostų direktoriui ir keltų administracijai aukščiausius tikslus, kartu padėdama juos įgyvendinti.
Arvydas Mockus yra Seimo narys, socialdemokratas
