Dėmesys sutelktas į JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris daug kalba, bet koks tikrasis jo politikos kursas vis dar neaišku. Europai laikas atsibusti ir imtis lyderystės.
Kaip baigsis karas Ukrainoje?
Bet koks karas vis tiek baigiasi. Taip bus ir su Rusijos agresija Ukrainoje. Galimi karo užbaigimo scenarijai jau svarstyti ne kartą, ir vis dar visi yra ant darbo stalo.
1. Pergalė mūšio lauke. Jei Ukraina su Vakarų parama sugebėtų atkovoti bent dalį užgrobtų teritorijų arba bent jau pasiekti stiprias strategines pozicijas, Rusija galėtų būti priversta sutikti su taikos sąlygomis. Šis scenarijus buvo pirmas Ukrainos pasirinkimas pirmoje karo fazėje, bet reikia pripažinti, kad Maskva patyrusi didelių pralaimėjimų prie Kijevo, Chersono ir Kupjansko, pakeitė savo strategiją ir perėmė karinę iniciatyvą.
2. Ilgalaikis sekinimo karas. Nei viena pusė nesugebėjo pasiekti strateginės pergalės mūšio lauke, todėl karas perėjo į ilgalaikę lėto alinimo fazę. Nuostoliai fronte labai dideli, bet strateginio proveržio nėra. Per 2024 m. Rusija sugebėjo užimti vos 0,6 proc. Ukrainos teritorijos, o atsiimti Kursko srities nepavyksta, nors tai Kremliui yra prioritetas. Formuojasi užšaldytas konfliktas, panašus į situaciją Korėjos pusiasalyje ar Padnestrėje. Paliaubos ar laikina taika išlaikytų status quo. Kaip rodo istorija, toks užšaldymas gali tęstis dešimtmečius.
3. Rusijos vidiniai pokyčiai. Rusijos režimo pasikeitimas ar silpnėjimas galėtų atverti kelią realioms taikos nuolaidoms. Kremliaus valdžia susiduria su rimtomis ekonominėmis ir socialinėmis problemomis. Jeigu jos stiprės, Maskva bus priversta trauktis iš Ukrainos mainais į sankcijų sušvelninimą ar vidaus stabilumą. Nors iš išorės režimas atrodo labai tvirtas ir galingas, daugybė pranešimų rodo, kad ekonominės ir socialinės Maskvos bėdos yra labai didelės. Dar prieš kelis mėnesius Sirijos diktatorius Basharas al Assadas atrodė tvirtai įsitaisęs soste, bet jo režimas sugriuvo vos per kelias dienas.
4. Netikėtas geopolitinis įvykis. Niekada negalima atmesti scenarijaus, kad pasaulyje įvyks kažkas, kas pakeis tarptautinę situaciją. Naujas regioninis konfliktas, Kinijos politiniai pokyčiai, naujas politinis lyderis ir pan. Donaldas Trumpas šiandien yra naujas žaidėjas tarptautinėje politikoje, ar jis gali užbaigti konfliktą, kol kas tėra šnekos.
5. Diplomatinis kompromisas. Realiausias scenarijus kai abi pusės, spaudžiamos tarptautinių jėgų, sutinka su derybomis ir kompromisais. Tai galėtų reikšti tam tikrą teritorijų praradimą Ukrainai mainais į saugumo garantijas ir atkurtą taiką. Lietuvai ir Europai kritinis šio susitarimo veiksnys yra saugumo garantijos. Taika turi nešti ilgalaikę ramybę visam regionui ir jokių būdu negali būti tiesiog pertrauka agresoriui atgauti jėgas.
Europai metas imtis lyderystės
D.Trumpas įgarsino tai, ką Europa stebėjo visus Ukrainos karo metus. JAV nenori imtis lyderystės ir pageidauja, kad daugiau atsakomybės tektų Europai. Iki šiol JAV rėmė Ukrainą, bet ne tiek, kad Maskva būtų nugalėta. Europa iš esmės darė tą patį.
Vakarų Europos šalys pakeitė savo požiūrį į Maskvą. Iš palankaus jis tapo labai realistiškas ir priartėjo prie Baltijos šalių požiūrio. Jau visi Europos sostinėse supranta, kad Rusija yra pavojinga, agresyvi ir reikia būti stipriems. ES atsirado gynybos komisaras, smarkiai išaugo finansavimas karinėms reikmėms, bet potencialas yra gerokai didesnis.
Kariniai manevrai negali vykti be ekonomikos. O čia jau yra skaičiai, kurie labai nepalankūs Kremliui. Rusijos ekonomika tėra 2 proc. pasaulio ūkio, tai mažiau nei viena Italija. Europos ekonominė galia yra milžiniška, lyginant su Maskva. Skiriant adekvatų dėmesį ir finansinius resursus gynybai, Europos karinė jėga būtų neįveikiama rusams.
Rytų Europos šalys, ypač Baltijos valstybės, Lenkija ir Suomija savo pavyzdžiu rodo, kad būtina veikti ryžtingai, tvirtai ir tik tokiu būdu bus pasiekta taika, kuri lemia ekonominį klestėjimą.
Europos Sąjungos pareigūnai jau daug kartų yra pažadėję, kad stipriai prisidės prie Ukrainos atkūrimo. Tai nėra tik žodžiai, nes europiečiai tą moka, ir Rytų Europos ekonominis augimas yra įrodymas. Ukrainos integracija į ES būtų pergalė ukrainiečiams, kurie lieja kraują dėl savo ir savo vaikų ateities.
D.Trumpo ir jo administracijos atsainus požiūris į sąjungininkus ir neadekvatus dialogas su V.Putinu yra labai aiškus signalas europiečiams, kad jie liks prie „vaikų stalo“ tarptautiniuose reikaluose. Diplomatai turi turėti galią už savęs, kad jų žodis būtų svarus. Tokia geopolitinė realybė.
