Pirmas tikslas – į savo rankas perimkime Lietuvos elektros sistemos valdymą.
Šiandien mūsų elektros lemputės šviečia, mūsų telefonai, kompiuteriai, elektros prietaisai ir įrengimai veikia didele dalimi priklausomai nuo sprendimų ir veiksmų, kuriuos daro ar gali padaryti dispečeriai Maskvoje. 1990-1991 metais Lietuva ėmėsi kontroliuoti savo teritoriją ir ekonominę erdvę įrengdama muitines ir sienų kontrolę.
Lygiai taip po 25 metų atėjo laikas pradėti kontroliuoti savo elektros sistemą – “elektros erdvę” ir kontroliuoti elektros srautus tariamomis “elektros muitinėmis”. Prielaidos tam atsirado, nutiesus elektros jungtis su Lenkija ir Švedija, susikūrus galimybę apsirūpinti elektros energija iš ES šalių.
Turime nustoti būti priklausoma BRELL sutarties šalimi ir to pat pavadinimo elektros žiedo dalimi. Lietuvos elektros perdavimo sistemoje nepriklausomai nuo mūsų šiandien teka BRELL žiedo elektros srautai. Mes patys turime valdyti elektros srautus, kurie teka mūsų elektros linijomis.
Tam nereikia nutraukti visų linijų ar atsisakyti prekybos elektra. Tam reikia įdiegti modernias technologines priemones – elektros keitiklius – konverterius ir jomis kontroliuoti pagrindines elektros jungtis su trečiosiomis šalimis. Tada elektros energetika negalės tarnauti kaip politikos įrankis, o taps ekonominio turinio santykiais su kaimyninėmis ne ES šalimis. Tai neįvyks per naktį – minėtiems projektams įgyvendinti reikės laiko ir pastangų.
Antras tikslas – padarykime viską, kas įmanoma, apsisaugoti nuo statomos Astravo AE grėsmės.
Rimta avarija Astravo AE yra milžiniška grėsmė ne tik Lietuvos valstybės egzistavimui, bet ir realus pavojus fiziniam lietuvių tautos išlikimui. Įvertinkime, kokios būtų tokios avarijos pasekmės su Vilniaus miesto ir aplinkinių vietovių evakuacija.
Turime atminti, kad iki šiol, praėjus 30 metų, 30 kilometrų spinduliu aplink Černobylį evakuacijos zona tebėra negyvenama. Dabartinius vyriausybės veiksmus, reikalaujančius, kad Astravo AE statyba atitiktų tarptautines konvencijas ir saugumo bei aplinkosaugos reikalavimus, būtina sustiprinti ir tęsti, jie yra reikalingi, tačiau visiškai nepakankami.
Būtini veiksmai, kurie Baltarusijai parodytų, kad pastačius atominę elektrinę Astrave, jos eksploatavimas bus techniškai apsunkintas ir ekonomiškai nuostolingas. Astravo AE projektas yra geopolitinis ir jo logika remiasi esančio BRELL žiedo, o ypač jo perdavimo linijų Lietuvoje ir ypač jungties su Lenkija panaudojimu.
Tik pasiekę energetinį savarankiškumą galėsime realiai siekti sinchroninio prisijungimo prie Europos.
Ekonominis šio projekto pagrindimas yra elektros energijos eksportas į ES, visų pirma į Lietuvą, ir konvertuojamos valiutos pajamos, reikalingos gautiems kreditams grąžinti. Aiškūs ženklai, rodantys, kad toks eksportas bus neįmanomas ir pajamos neįplauks, turės stipresnį poveikį nei tarptautinių konvencijų reikalavimai ir reiškiami protestai.
Tokie ženklai ir yra elektros srautų valdymo perėmimas, konvertorių ant elektros linijų iš Baltarusijos, kurios ateina į neveikiančią Ignalinos AE, pastatymas. Baltijsko AE statybos sustabdymą ir lėmė analogiška situacija, kai Rusija įsitikino, kad eksportuoti ten gaminamos elektros energijos nepavyks.
Trečias tikslas – tęskime euroatlantinę integraciją, Lietuvos energetinę sistemą sinchroniškai sujungdami su kontinentinės Europos tinklų sistema ENSO-E.
Matant Rusijos agresiją Ukrainoje ir kitur, išlikti jos valdomoje elektros energetikos sistemoje IPS-UPS yra didelė rizika. Klaidinga manyti, kad norėdami sinchroniškai prisijungti prie kontinentinės Europos elektros tinklų, tą pasiekti galėsime vien derybų susitarimais su visomis suinteresuotomis šalimis.
Tą pademonstravo žlugusios RUBY derybos dėl desinchronizacijos. Jose Europos Komisija nesėkmingai bandė susitarti su Rusija ir Baltarusija dėl Baltijos šalių desinchronizavimo.
Norėdami prisijungti prie Europinės sistemos pirmiausia turime atsijungti nuo rusiškos – t.y. perimti Lietuvos elektros perdavimo sistemos valdymą į savo rankas. Tik pasiekę energetinį savarankiškumą galėsime realiai siekti sinchroninio prisijungimo prie Europos. Šiam tikslui pasiekti techninės priemonės yra tos pat kaip ir pirmiems dviem tikslams.
Kaip matyti, į visus tris tikslus veda vienas kelias. Politinis susitarimas padės, norint siekti minėtų tikslų ir eiti šiuo keliu. Be abejo, vien politinio susitarimo negana.
Neatsiejama tokio politinio susitarimo dalis turi būti veiksmų planas, kuris ir numatys įpareigojimus vyriausybei, techninius projektus, įstatymus, teisinius ir diplomatinius žingsnius bei viso plano įgyvendinimo terminus.
Lietuvos energetinis saugumas ir savarankiškumas – misija įmanoma.
Arvydas Sekmokas yra buvęs energetikos ministras, Vilniaus miesto tarybos narys, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų atstovas
