M.Šefčovičius nieko neatsakė į tai, kad Baltarusija pasirinko AE statybos vietą Astrave net nevertinusi alternatyvių aikštelių, neatsižvelgusi į tas rizikas, kurios kyla šioje vietoje statant atominę jėgainę, ir pasirinkimo nederinusi su kaimyne Lietuva. Ar Astravo pasirinkimas nėra priimamas kaip įvykęs faktas, kuriam prieštarauti būtų neracionalu? Tai panašu į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir okupaciją, apie kurią jau baigiama užmiršti.
Šis aukštas Europos pareigūnas minėjo, kad Europos Komisija nuo 2013 metų rėmė Baltarusijos branduolinės saugos reguliavimo įstaigą. Tačiau minėta įstaiga nefiksavo statybos metu padarytų pažeidimų, nereikalavo jų pašalinti ir nestabdė projekto. Ar tai nereiškia, kad Europos Komisija netiesiogiai prisideda prie Baltarusijos daromų tarptautinių konvencijų pažeidimų?
Belieka pacituoti Ostapą Benderį – skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas.
Garbus svečias kalbėjo, kad elektros energijos importo iš branduolinių jėgainių uždraudimas nebūtų veiksmingas svertas siekiant įgyvendinti aukštesnio lygio branduolinės saugos standartus branduolinėse elektrinėse už ES ribų, kad tai neatitinka vidaus rinkos principų ir techniškai labai sudėtinga. Ar Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentine Europa, tam atjungiant dalį elektros perdavimo linijų, o kitose linijose įrengiant konvertorius, nėra toks pats atsiribojimas ir ar jis taip pat nėra sudėtingas?
Galiausiai ponas M.Šefčovičius pasakė, kad bus rengiama dar viena studija dėl sinchronizacijos ir, ją turint, bus daromi politiniai sprendimai. Be to į šį procesą reikia įtraukti Rusiją ir Baltarusiją.
Ar neužtenka visų iki šiol darytų studijų? Ar 2015 m. aštuonių ES šalių narių ir Europos Komisijos pasirašytas Memorandumas dėl BEMIP tikslų išplėtimo ir Baltijos šalių sinchroninio prisijungimo nėra jau padarytas politinis sprendimas? Ar nėra puikiai žinoma, kad Rusija su Baltarusija blokavo, blokuoja ir blokuos bet kokias derybas, kad Baltijos šalys neištrūktų iš jos kontroliuojamas elektros energetikos sistemos?
Prisimenant 2015 m. EK pirmininko J.C.Junckerio laišką V.Putinui dėl glaudesnio bendradarbiavimo, būtų sunku tikėtis, kad jo pavaduotojas M.Šefčovičius ryžtųsi bet kokiam žingsniui, galinčiam dar labiau suerzinti Rusiją. Juk tebeturime nesibaigiantį EK tyrimą dėl Lietuvos skundo ir Gazprom piktnaudžiavimo.
Belieka pacituoti Ostapą Benderį – skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas.
Arvydas Sekmokas yra buvęs energetikos ministras, Vilniaus miesto tarybos narys, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų atstovas
