Apibendrindami praėjusius metus finansų sektoriuje turbūt neišvengsime esminio pasikeitimo – pirmąkart pajamas ir įsipareigojimus, įmokas ir išmokas klientams skaičiavome naująja valiuta.
Sėkmingas Lietuvos perėjimas prie euro buvo it tyro oro gūsis ir šalies verslui – dar vienas ženklas, jog esame tvirto, patikimų valstybių bloko dalis.
Nors sudėtingas perėjimo procesas pareikalavo nemažų sąnaudų, valiutos pasikeitimas išjudino „kojinėse“ laikomas Lietuvos gyventojų lėšas, jie ieškojo galimybių įdarbinti savo pinigus, aktyviau rinkosi gyvybės draudimo ir investavimo paslaugas.
Gyvybės draudimo rinkai 2015-ieji buvo spartaus augimo ir pasikeitimų metai. Lietuvos banko duomenimis, rinkoje persiskirstė lyderiai, pagal visas pasirašytas gyvybės draudimo įmokas geriausių rezultatų pasiekė „Aviva Lietuva“.
Pagrindiniu tikslu, o tuo pačiu ir iššūkiu draudikams šiemet buvo atsakingas klientų lėšų investavimas beveik nulinių palūkanų sąlygomis.
Prognozuojame, kad šiuos metus rinka užbaigs rekordu – visos pasirašytos gyvybės draudimo įmokos rinkoje augs daugiau nei 10 proc. ir pranoks rekordinį 2007 metų rezultatą – 226 mln. eurų.
Pagrindiniu tikslu, o tuo pačiu ir iššūkiu draudikams šiemet buvo atsakingas klientų lėšų investavimas beveik nulinių palūkanų sąlygomis.
O rugpjūtį-rugsėjį vykusi žymi korekcija akcijų rinkose iš investicijų valdytojų pareikalavo itin daug įžvalgumo, investicinės išminties. Klientų lėšas šiemet kreipėme į išsivysčiusias, patikimas rinkas ir sulaukėme teigiamos grąžos: per 11 šių metų mėnesių mūsų valdomų gyvybės draudimo fondų vidutinė svertinė grąža siekė 7,4 proc., pensijų fondai vidutiniškai augo 6 proc.
Galimybių sulaukti nemažos investicijų grąžos klientams bus ir kitąmet: nors pastarojo meto korekcija greičiausiai persikels ir į 2016 metus, labai tikėtina, kad geresnius rezultatus ir toliau rodys išsivysčiusios šalys.
Puikūs pastarųjų metų Lietuvos gyvybės draudimo ir ilgalaikio taupymo paslaugų rinkos rezultatai rodo vis didesnį Lietuvos gyventojų sąmoningumą, brandesnį požiūrį į savo finansinę ateitį.
Būtent tai leidžia kitąmet tikėtis tolesnio spartaus kaupiamųjų ir investicinių produktų augimo. Užsitęsęs žemų indėlių palūkanų laikotarpis ir toliau ragins ieškoti modernesnių ir pelningesnių taupymo būdų.
Be to, ilgalaikį taupymą per gyvybės draudimą skatina valstybė – tiems, kurie taupo ilgai, ruošiasi pensijai ar rūpinasi vaikų ateitimi, sudarytos palankesnės mokestinės sąlygos lyginant su tiesioginiu investavimu.
Žinoma, gyvybės draudimo, ilgalaikio taupymo paslaugų skvarba Lietuvoje išlieka labai žema ne tik palyginus su Vakarų valstybėmis, bet ir mūsų regiono šalimis. Čia dažnai atsiremiama į mūsų atlyginimų skirtumus, tačiau Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Švedijoje atlyginimai yra didesni 5-6 kartus, bet vieno gyventojo per metus sumokėta gyvybės draudimo įmoka skiriasi 20–40 kartų. Atsakingai planuoti savo finansinę ateitį ir augti dar tikrai turime kur.
Daugybė Lietuvos žmonių gyvena skolon, todėl galimybė būti finansiškai saugiu susirgus ar nutikus nenumatytiems įvykiams tampa vis svarbesnė.
„Aviva Lietuva“ prognozėmis, 2016 metais gyvybės draudimo rinkos augimas išliks spartus ir sieks 7–8 proc. Naujų periodinių gyvybės draudimo įmokų augimas turėtų siekti 13–15 proc., o dėl augančių gyventojų pajamų ir aktyvesnio alternatyvių investavimo šaltinių ieškojimo, vienkartinės įmokos augs apie 16–20 proc.
Gyvybės draudimas turi svarbią socialinę paskirtį, todėl kitąmet toliau plėsime sveikatos draudimo apimtis, pasiūlysime daugiau sveikatos draudimo galimybių. Daugybė Lietuvos žmonių gyvena skolon, todėl galimybė būti finansiškai saugiu susirgus ar nutikus nenumatytiems įvykiams tampa vis svarbesnė.
Pensijų kaupimo srityje taip pat laukia naujas svarbus etapas, leisiantis kaupiantiesiems dar labiau pasididinti pajamas senatvėje. Nuo 2016 metų kaupiantiems pensijai visa apimtimi ir darbo užmokesčio dalis, ir valstybės parama, pervedamos į asmeninę pensijų sąskaitą, didės nuo 1 proc. iki 2 proc. Pensijų fondui skirdami apie 50 proc. daugiau lėšų nei iki šiol, labiau priartėsime prie adekvačios būsimosios pensijos.
Kitąmet, kaip ir šiemet, visų pokyčių epicentre bus kliento poreikiai. Ypatingą dėmesį ir toliau skirsime skaitmeninių naujovių diegimui, kad klientui būtų kuo patogiau su mumis bendradarbiauti.
O tiems, kam priimant vienus svarbiausių finansinių sprendimų gyvenime svarbus asmeninis dėmesys ir eksperto konsultacija, finansų paslaugas tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje visuomet išaiškins profesionalūs finansų konsultantai.
Prieš akis – 366 tušti popieriaus lapai. Tegul jie užsipildo protingomis mintimis ir darbais, rūpesčiu ne tik kasdieniais reikalais, bet ir orios ateities planais.
Asta Grabinskė yra gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė
