Šis, ką tik pataisytas įstatymas, nesprendžia esminių aukštojo mokslo problemų – 1) tinklo pertvarkos ir atleidžiamų mokslininkų kokybiško užimtumo; 2) autonomijos sugrąžinimo; 3) naujo finansavimo modelio įdiegimo.
Antikonstitucinės santvarkos aukštojo mokslo sektoriuje būvis gėdingai išsitęsė per dviejų vyriausybių, trijų ministrų kadencijas ir įsiveržė į antrą mūsų Prezidentės darbo kadenciją. Šiuo metu valstybei itin reikšmingo sektoriaus antikonstitucinis būvis jau permestas į trečią (!) parlamento kadenciją, prie šio klausimo vėl ir vėl turės grįžti Konstitucinis teismas.
Teisėkūra auštojo mokslo sektoriuje virto karikatūra ir valstybės griovimu. Kyla rimtas klausimas: kodėl Juozas Bernatonis, socialdemokratas, teisingumo ministras, stojo mūru už antikonstitucines nuostatas?
Tarybos – gėdingas figos lapelis, kuris pridengia autoritarinę akademijos vienvaldystę. Antikonstituciniu įstatymu nuo valdymo yra nustumta apie pusė universitetinės bendruomenės.
Prof. dr. Toma Birmontienė (buvusi Konstitucinio teismo teisėja) yra aiškiai išdėsčiusi savo ekspertines įžvalgas dėl naujai paruošto įstatymo:
„Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo projekto 27 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad valstybinis universitetas turi turėti kolegialius valdymo organus – tarybą ir senatą. Jame įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį taryba yra valstybinio universiteto kolegialus valdymo organas. Ši nuostata Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarime buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Šiame nutarime Konstitucijai prieštaraujančiomis buvo pripažintos ir kitos minėto įstatymo straipsnių nuostatos, kuriomis buvo netinkamai reglamentuotos aukštosios mokyklos tarybos ir senato funkcijos, tarybai, kuri turėtų būti kontrolės ir priežiūros institucija, priskyrus aukštosios mokyklos valdymo funkcijas, ir atitinkamai senatui tokių funkcijų nesuteikus“.
Gerb. T.Birmontienė savo pastebėjimuose dėl priimamo Įstatymo neatitikimo Konstitucijai taip pat pasisakė dėl 28 straipsnio. Kyla abejonių, ar atitinka Konstitucijos aiškinimą numatytasis nevalstybinių aukštųjų mokyklų finansavimas 75 str. 2 dalyje?
Geriausias tiesos kriterijus yra pats gyvenimas. O kaip gyvena mūsų Aukštasis mokslas pagal antikonstitucinį modelį? Akivaizdžiai įsitikinome, jog universitetų ir kolegijų tarybos yra fiktyvus valdymo organas, jų nariai svarbiais klausimais neretai balsuoja iš oro uosto SMS žinutėmis, neįsigilinę tvirtina viską, ką pakiša administracija. Tai pripažįsta ir kai kurie tarybų pirmininkai. Tarybos – gėdingas figos lapelis, kuris pridengia autoritarinę akademijos vienvaldystę. Antikonstituciniu įstatymu nuo valdymo yra nustumta apie pusė universitetinės bendruomenės (bibliotekų, informacinių technologijų darbuotojai ir kt.).
Kai kurie universitetai ir kolegijos jau yra tapę vieno asmens vidinės kultūros (arba jos deficito) įkaitais. Gyvenimas parodė, jog toks valdymo modelis yra ydingas, išsigimęs, jis atveria neribotas galimybes piktnaudžiavimams ir korupcijai. Žinoma, ten, kur akademinė bendruomenė pilietiškai brandesnė, kur rektorius tikras inteligentas (o tokių dar yra), ten itin sunkių įstatymo pasekmių dar nematyti. Deja, antikonstitucinis įstatymas ir jo ydos ne vienoje aukštojoje mokykloje sukėlė gilią krizę.
Antai, politinės korupcijos nusikaltimų organizavimu įtariamas vienas iš „MG Baltic“ vadovų R.Kurlianskis buvo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tarybos narys. Driokstelėjus korupcijos skandalui, šis asmuo atsistatydino. Oficialios LSMU ataskaitos rodo, kad milijoniniai viešieji pirkimai atitekdavo būtent „Mitnijai“ ir jos motininei struktūrai „MG Baltic“.
Tas pats „MG Baltic“ atstovas R.Kurlianskis yra vienas iš KTU Santakos slėnio steigėjų valdybos narys. Ir jis iki šiol nėra atsistatydinęs! Kas domisi Lietuvos verslo iškilimo ir raidos peripetijomis, žino apie kelis tamsius „MG Baltic“ epizodus. Bent keli šio koncerno verslo partneriai žuvo keistomis aplinkybėmis. Pati nekalčiausia abejonė: ar tikrai į valstybinių universitetų valdymo organus reikia kviesti VIP asmenis iš odiozinio verslo su labai tamsiu šleifu?
Anuometinis švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius ir Seimo komiteto pirmininkas V.Stundys buvo svarbios politinės figūros, kurios prastūmė Mokslo ir studijų įstatymą 2009 m. Šis įstatymas atėmė galias iš senatų, panaikino demokratiją, o visą autonomiją ir valdžios galias atidavė būtent į rektoriaus ir jo kišeninės tarybos rankas.
Prasideda principo „aš tau – tu man“ veikimas: taryba išrenka arba perrenka reikiamą rektorių, o „savas“ rektorius paskui jau atiduoda viešus pirkimus kam reikia.
Ministro įsakymu oligarchinių verslo struktūrų atstovai, nelyginat diversantų desantas, buvo išlaipinami į tarybą – aukščiausią valstybinio universiteto valdymo organą.
Atstovaujamosios demokratijos čia nėra nei miligramo. Būtent taryba dėlioja valstybinio universiteto strategiją, sprendžia dėl didžiulių viešų lėšų panaudojimo. Prasideda principo „aš tau – tu man“ veikimas: taryba išrenka arba perrenka reikiamą rektorių, o „savas“ rektorius paskui jau atiduoda viešus pirkimus kam reikia. Akivaizdu, kad politikai, valstybinių universitetų VIP asmenys, ir oligarchiškai veikiantis stambus verslas susisaisto tampriais ir neskaidriais ryšiais, šešėliniais įsipareigojimais...
Politikai „prastūmė“ štai tokį užmaskuotos korupcijos modelį pagimdantį ir pridengiantį įstatymą, paskirstantį biudžeto asignavimus kaip reikia. Nesistebėkime, jog privačiame politinio lyderio bute po to voliojasi maišai grynųjų; jog politiko (pvz., G.Steponavičiaus) vardinį fondą fontanu užlieja kilnių mecenatų piniginiai pervedimai...
Pasak įstatymo, tas pats asmuo rektoriumi gali būti dvi kadencijas po 5 metus, vadinasi – 10 metų buvimo valdžioje jau garantuoti. Jei pakeiti žodį universiteto pavadinime, padarai reorganizaciją, tai kadencijos skaičiuojamos iš naujo. Šių triukų visus pamokė buvęs Policijos akademijos (vėliau Teisės universiteto) rektorius A.Pumputis, dirbęs rektoriumi berods 4 ar 5 kadencijas iš eilės...
Šalyje ruošiamasi jungti ar reorganizuoti valstybinius universitetus, tai reiškia, vietinė aukštojo mokslo vadybos srovė – „pumputizmas“ – Lietuvoje bus ilgai. Šiuo metu atsiradusi nauja „galimybė“ – senatas, kuris tarsi užsakymų stalas pats pratęsia tarybos įgaliojimus kokiam reikia terminui. Taigi, gerbiami Seimo nariai, „mokykitės demokratijos“ iš universitetų senatų ir tarybų. Pakeiskit vieną narį ir pratęskit kadenciją senatui, Seimui, Vyriausybei... Štai tokios „demokratijos“ mus visus moko KTU.
Realiai veikiančios demokratijos valstybėje sunku būtų net įsivaizduoti, kad kokia nors interesų grupė išdrįstų sąmoningai ir atvirai inicijuoti teisinį nepaklusnumą pagrindiniam šalies įstatymui. Dar sunkiau įsivaizduoti, kad tokį antikonstitucinį demaršą vykdytų įstatymų leidžiamasis organas – parlamentas, o iniciatoriumi būtų – teisingumo ministras.
Dabar susiduriame su demokratinės politikos istorijoje tikrai neordinariniu atveju, kuomet yra išniekinama pati demokratija, teisinės valstybės idealai, kuomet labai aštriai iškyla valdžios ir jos veiksmų teisėtumo klausimas. Vadinasi, sutapus interesams, esant dideliam norui, taip pat sukaupus reikiamą skaičių balsų, Lietuvoje parlamentas gali drąsiai trypti Konstituciją, panaikinti jos normų veikimą.
Vakar tai buvo padaryta aukštojo mokslo sektoriuje, šiandien arba rytoj tai bus padaryta bet kuriame kitame valstybės sektoriuje – sveikatos apsaugos, ūkio, kalbos vartojimo, gynybos... Ypač apmaudu, kad Konstituciją sutrypė dabartinė valdančioji koalicija, vadovaujama socialdemokratų. Minėta koalicija savo vyriausybės programoje buvo įsipareigojusi padaryti daug gražių dalykų aukštajam mokslui, taip pat ir atstatyti konstitucingumą šiame sektoriuje. Bet ji neišpildė nei vieno savo įsipareigojimo, o dėl Konstitucijos normų atstatymo pasielgė priešingai. Taip tarsi „vožė žuvimi per veidą“ ir rinkėjams ir socialdemokratinėms vertybėms...
Šiuo metu dalyje universitetų ir kolegijų tarybos ir rektoriai veikia neteisėtai, faktiškai būdami užgrobę viešąjį juridinį asmenį. Šį faktą oficialiai patvirtino LR Akademinės etikos ir procedūrų Kontrolierius – LR Seimo paskirtas pareigūnas. Pasak Kontrolieriaus, iš 13 valstybinių universitetų net 8-iuose valdymo organai suformuoti pažeidžiant galiojančius teisės aktus.
Demokratinio viešojo valdymo ir įstatymo viršenybės požiūriu ypač sunki situacija susiklostė KTU. Dėl situacijos KTU protokoliniu nutarimu pasisakė LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas; švietimo ir mokslo ministrė A.Pitrėnienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama skubos tvarka ginti viešąjį interesą. Ministrės skundas buvo atmestas ir šiuo metu yra apskųstas dėl atmetimo.
Vienas didžiausių viešų juridinių asmenų šalyje – KTU – šiuo metu valdomas neteisėtai, nėra užtikrinamas valstybinio universiteto viešųjų finansų skaidrumas, grėsmingai kaupiasi pagrįstos abejonės dėl VIP asmenų korupcijos, piktnaudžiavimų, galiausiai valstybinėje įstaigoje neužtikrinama įstatymo viršenybė.
Tuo yra pažeidžiama daugybė LR galiojančių įstatymų, pradedant LR Konstitucija, baigiant ratifikuotomis LR tarptautinėmis sutartimis, kuriose Lietuva įsipareigoja būti demokratine valstybe, laikytis įstatymo viršenybės principo, garantuoti demokratinį viešąjį valdymą ir viešųjų finansų skaidrumą. Pažeidžiami: Viešojo administravimo įstatymas, Valstybės tarnybos įstatymas, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas, Mokslo ir studijų įstatymas, KTU statutas, Korupcijos prevencijos įstatymas ir kt.
Toji akademinių oligarchų kasta kratosi etikos ir moralinio elgesio kodekso, principų, kurių laikytis bet kurį viešą asmenį, aukštą valdininką įpareigoja Valstybės tarnybos įstatymas, Viešojo administravimo įstatymas ir demokratijos pamatinė moralė.
Principai labai teisingi ir kilnūs, ant jų laikosi demokratinis viešasis valdymas civilizuotoje Vakarų visuomenėje. Tai – pagarba žmogui ir valstybei; įstatymo viršenybė ir teisingumas; objektyvumas; nepiktnaudžiavimas valdžia ir nesavanaudiškumas; padorumas; nešališkumas; atsakomybė už priimtus sprendimus; viešumas; skaidrumas, pavyzdingumas, efektyvumas... Oligarchai, užėmę kai kurių valstybinių universitetų rektorių ir bei tarybos narių postus, sako: mes – „viešoji įstaiga – mums tai negalioja“...
Ar nėra taip, kad jau gyvename tokioje valstybėje, kur Konstitucija ir įstatymo viršenybė negalioja nei Seimo nariams nei teisingumo ministrui? Tai kodėl ji turi galioti kai kuriems rektoriams?
Pabaigoje labai konkretus klausimas p. Bernatoniui. Sakote: „Pasiūlytomis minėto įstatymo pataisomis siekiau išgryninti kiekvieno aukštosios mokyklos valdymo organo paskirtį ir perskirstyti kai kurias valdymo organų funkcijas, kad būtų subalansuoti jų įgalinimai. Taryba turėtų veikti kaip strateginių reikalų valdymo organas, užtikrinantis jos atskaitomybę visuomenei, socialinę atsakomybę bei sparčią bei proaktyvią reakciją į aplinkos pokyčius“.
Ar kai siūlėte šią „išmintį“, tikrai nežinojote Kurlianskio, „MG Baltic“, neteisėto KTU užvaldymo istorijų, negyvenote Lietuvoje? Ir būtų labai įdomu sužinoti, kas tas avinas, kuris veda liūtus?
Asta Lapinskienė yra Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė
