Didžioji dauguma darbuotojų į Darbo ginčų komisiją kreipiasi dėl darbo užmokesčio, toliau rikiuojasi prašymai dėl galimai neteisėto atleidimo, turtinės ir neturtinės žalos, dėl darbo sutarties sąlygų ir kt., o mažiausiai gauta prašymų dėl diskriminacijos darbe.
Pasitikėjimą Darbo ginčų komisijos veiklos skaidrumu ir nešališkumu kelia faktas, kad teisme, po to, kai bylos buvo išnagrinėtos Darbo ginčų komisijoje, per 2019 m. buvo nagrinėta tik apie 5 proc. darbo bylų, iš jų vidutiniškai tik apie 8 procentus ieškinių buvo patenkinti. Vadinasi, absoliuti dauguma Darbo ginčų komisijoje priimtų sprendimų nebuvo skundžiami, o apskųstieji sutapo su teismuose priimtais sprendimais.
Neretai darbuotojams iškyla klausimas – ar būtina dėl kilusio ginčo sprendimo pirmiausiai kreiptis į Darbo ginčų komisiją? Pasitaiko, kad darbo santykių subjektai dėl vienokių ar kitokių priežasčių pageidauja iš karto kreiptis į teismą. Atsakant į šį klausimą, pasakytina, kad Darbo ginčų komisija yra privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, todėl, net ir kreipiantis tiesiai į teismą ieškinys bus paliktas nenagrinėtu ir nurodoma kreiptis į minėta ikiteisminio nagrinėjimo instituciją.
Svarbu paminėti, kad vadovaujantis operatyvumo ir teisinio tikrumo principais, darbo santykių subjektas, kuris mano, kad jo teisės yra pažeistos, į Darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti jo ginčą privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 220 str. 1 d.).
Darbo ginčų komisija yra privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija.
Pažymėtina, kad šis terminas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimą yra procedūrinis, o ne ieškinio senaties terminas (LAT 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, darbo ginčams taikytinas DK nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties reglamentavimas (LAT 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-248/2017, ir 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-701/2017).
Dėl palyginti trumpų kreipimosi į Darbo ginčų komisiją terminų, sužinojus apie savo teisių pažeidimą reikia veikti nedelsiant, nes praleidus kreipimosi terminus, ginčą išspręsti valstybės prievartos priemonių pagalba gali būti per vėlu. Kita vertus, pavėlavus kreiptis su prašymu į Darbo ginčų komisiją, galima teikti prašymą Komisijai atnaujinti terminą prašymui priimti. Tačiau tokiu atveju besikreipiantis asmuo turi nurodyti pakankamai svarbias priežastis, sutrukdžiusias jam laiku kreiptis pagalbos. Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Darbo ginčų komisijai nesutikus atnaujinti praleisto termino (o taip pat darbo ginčo šaliai nesutinkant su Darbo ginčų komisijos sprendimu), šalis nepraranda savo subjektinės teisės į savo tiesos gynybą, o gali per vieną mėnesį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (231 str. 1 d.)
Aktualu gali būti ir tai, kad darbo ginčas, atsižvelgiant į jo socialines ypatybes, privalo būti išnagrinėtas per trumpus terminus. Darbo ginčų komisija privalo išnagrinėti prašymą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos. Sudėtingais atvejais nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui.
Apibendrinant, Darbo ginčų komisija – teisinės pagalbos įrankis, kuris veiksmingai sprendžia darbo teisės ginčus, beje, nemokamai. Tačiau reikia turėti omenyje, kad patirtis bylinėjimosi išlaidos taip pat nėra atlyginamos, todėl jeigu kreipsitės pagalbos į teisės specialistą prašymo surašymo ar atstovavimo tikslais, net ir jums palankaus Darbo ginčų komisijos sprendimo atveju patirtų išlaidų atlyginimo atgauti negalėsite.
Asta Repšienė yra „Temidės namų“ teisininkė.
