Audrius Gelžinis. Kam – mokesčių rojus, kam – balius, o kam – dar ir kilpa

Sakoma, kad nuo mokesčių, kaip ir nuo likimo nepabėgsi. Likimas, kaip ir vaidmenų pasirinkimas – mūsų rankose. Tačiau mokesčiai – valstybės.
Audrius Gelžinis
Audrius Gelžinis / Nuotr. iš asmeninio archyvo

Intriga bręsta. Finansų ministras užsiminė, kad mokesčių reformos nebus. Tik – mokesčių pakeitimai. Tarifų srityje. Kokie? Neaišku.

Intriga išlieka. Ar tie pakeitimai palies tik vartojimo ir pravalgymo mokesčius, ar kliudys ir pajamas, pelnus, dividendus? Kiek tie pakeitimai bus ambicingi? Ar vieniems vėl bus mokesčių rojus, o kitiems – kilpa?

Pajamų nelygybės čempionai

Daugelis dešiniųjų ekonomistų, bankininkų ir stambiųjų verslininkų pastaruoju metu itin pamėgo medituoti vieną ir tą pačią mantrą: gyvename pačius geriausius laikus nuo neandertaliečių laikų.

Kalbama apie rekordiškai augančius įmonių pelnus ir didinamus atlyginimus. Stambieji bosai ragina stabdyti atlyginimų augimą ar net juos mažinti, stabdyti darbuotojų „pasivaikščiojimus“ po darbovietes, įvesti minimaliai apmokamą prievartinį darbą.

Tačiau reali statistika yra tiesiog skandalinga.

Sakydami, kad darbo užmokestis Lietuvoje augo rekordiškai ES, jie neužsimena, jog pagal pajamų nelygybės rodiklį esame „geresni“ tik už Bulgariją. 2023 m. pajamų atotrūkis tarp daugiausia ir mažiausiai uždirbančiųjų Lietuvoje gerokai viršijo 6 kartus (ES vidurkis – apie 4,5 karto).

Visiškai pribloškiančią ataskaitą paskelbė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas, kuris suskaičiavo, kad nuo 2013 m. iki 2023 m. santykinės pajamos Lietuvoje padidėjo tik labiausiai pasiturintiems gyventojams.

Turtingiausių 20 proc. žmonių Lietuvoje pajamos didėjo 0,8 proc., o visose kitose gyventojų grupėse per dešimtmetį pajamos santykinai sumažėjo!

Penktadalis („kvintilis“) didžiausias pajamas gaunančių asmenų Lietuvoje susižeria beveik puse apskritai visų Lietuvoje gaunamų pajamų – net 43 proc.

Kitiems keturiems „kvintiliams“ per dešimtmetį pajamos santykinai mažėjo 0,1-0,3 proc. Labiausiai nukentėjo vidurinis sluoksnis, taip vadinamas vidutiniokų „dvidešimtukas“. Jų santykinės pajamos per dešimtmetį susitraukė 0,3 proc., o jų dalis nuo viso pyrago smuko iki 16 proc. visų Lietuvoje gaunamų pajamų.

Valstybės duomenų agentūra taip pat fiksuoja bauginančias tendencijas – dirbančiųjų skurdas mūsų šalyje pastaraisiais metais auga.

ES priešingai – per dešimtmetį nepasiturinčių gyventojų, taip pat ir vidutiniškai uždirbančių asmenų pajamos augo, o turtingiausiųjų – sumažėjo beveik procentu.

Valstybės duomenų agentūra taip pat fiksuoja bauginančias tendencijas – dirbančiųjų skurdas mūsų šalyje pastaraisiais metais auga.

Tai ar mes dar tikrai „niekada taip gerai negyvenome“? Gal čia koks „komunalininkų balius“? Kažin kas bus to baliaus karalius?

Karalius nuogas

Mažasis princas tai jau tikrai žino, kad karaliams visi žmonės yra valdiniai, o saulė kyla ir leidžiasi tik karaliams įsakius. Aišku, kai susiklosto tam palankios aplinkybės.

Stambiojo verslo atstovai toliau žongliruoja svaiginančiais skaičiais. Štai Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius vienoje radijo laidoje paskelbė, kad nuo 2017 m. algos pramonės įmonėse išaugo dvigubai. Tada patikslino – kad didmiesčiuose, tada dar patikslino, kad – penkiose didžiosiose gamyklose. O kaip likusiose gamyklose, kaip kitose darbovietėse? Aišku, kažkiek auga atlyginimai visiems dėl kasmet keliamos minimalios mėnesio algos, nes buvome dugne, tačiau toli gražu nepakankamai, kad atsvertų kylančias kainas ir artėtume prie europietiškų vidurkių, pavyzdžiui, vidutinės europietiškos algos.

Pajutę permainų dvelksmą, darbdaviai ir stambieji kapitalistai vėl puls įrodinėti, kad vartojimo mokesčiai yra neutraliausi (nors tai – netiesa) ir jei ką jau keisti, tai tik juos. Šiukštu, nelieskite pajamų mokesčių. Išgąsdinsite investuotojus. Jie pabėgs. Nelieskite nei mūsų dividendų, nei mūsų pelnų.

Stambiojo kapitalo atstovai sako, kad dividendai jau dabar apmokestinami dvigubai: pelno ir pajamų nuo dividendų mokesčiais. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad čia nieko „dvigubo“ nėra. Juridinis asmuo moka už pelną, o kitas asmuo, dividendų gavėjas – už pajamas dividendais. Aišku, galima pelno ir nemokėti dividendais. Pavyzdžiui – investuoti. Aišku, yra dar visokia gausybė pelno mokesčio lengvatų, išimčių, sumažinimų ir pan. Prisiminkime strategines įmones, prisiminkime laisvąsias ekonomines zonas ar pan. Rojus.

Dėl 100 eurų nepabėgs

Bene pagrindinė pajamų nelygybės Lietuvoje priežastis – regresyvi ir socialinio teisingumo neužtikrinanti mokesčių sistema.

Anot Pasaulio banko 2022 m. pabaigoje Vyriausybei pateiktos ataskaitos, efektyvus tarifas darbo pajamoms Lietuvoje yra net keturis kartus didesnis už kapitalui taikomą tarifą. Šis skirtumas yra didžiausias ES.

Bene pagrindinė pajamų nelygybės Lietuvoje priežastis – regresyvi ir socialinio teisingumo neužtikrinanti mokesčių sistema.

Pagal pajamų nelygybę metai iš metų kartu su bulgarais esame daugkartiniai ES čempionai, o kai kur pralaimime net ir tai pačiai Bulgarijai.

Profesinės sąjungos ne kartą siūlė didinti gaunamų pajamų progresyvumą, pasisakė už visų pajamų vienodesnį, teisingesnį apmokestinimą. Sumuoti visas gaunamas pajamas ir taikyti joms vienodus, ar bent panašius, tarifus.

Didesnis pajamų tarifų progresyvumas mažintų pajamų nelygybę, didintų perskirstymą per biudžetą, kuris šiuo metu yra vienas mažiausių ES.

Štai – populiariausias pajamų mokestis – gyventojų pajamų mokestis (GPM). Jis šiuo metu yra 20 proc. Tokį GPM Jums kas mėnesį išskaičiuoja buhalterija. Galite pasitikrinti savo algalapiuose. Na, aišku, jei jūsų atlyginimas viršija penkis vidutinius atlyginimus (tai yra apie 10.544 eur), tuomet iš Jūsų „nuskaito“ 32 proc. GPM.

Kodėl neįvedus daugiau progresyvumo ir didesnės diferenciacijos?

Pavyzdžiui, vidutinę algą (VDU, 2109 eur) gaunantiems GPM lieka tas pats tarifas. Jei iki dviejų VDU uždirbantis, už antrąjį VDU mokėtų 25 proc. GPM, tris VDU uždirbantis už trečiąjį VDU mokėtų 27 proc., o keturis VDU gaunantis už ketvirtą mokėtų 30 proc., bendroje sumoje galutinis jo GPM būtų maždaug 25,5 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio. Pavyzdžiui, nuo 8400 eur algos, būtų nuskaitomas 2142 eur GPM. Ar dėl šimtu, pusantro šimto eurų pakilusio GPM brangiai apmokamas specialistas tikrai bėgs iš Lietuvos, paliks draugus, nutrauks visus socialinius ryšius ir persikels gyventi su visa šeima į kitą šalį? Abejoju.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
„Lidl Lietuva“ septintus metus iš eilės pripažinta geriausiu darbdaviu Lietuvoje ir Europoje
Reklama
Tyrimas atskleidė: „Lidl“ dažno vartojimo prekių krepšelis – pigiausias
Reklama
Įspūdingi baldai šiuolaikinei svetainei: TOP 5 pasirinkimai