Taip tikrai, reikia pripažinti, kad žemėtvarkos sistema Lietuvoje su visais joje veikiančiais personažais, ar tai būtų savivaldybės, ar Registrų centras, ar ta pati NŽT, turi trūkumų. Tačiau, negalime paneigti, kad sistema veikia ir dažnu atveju, ginant valstybės interesą, jai tenka išgirsti priekaištų dėl per didelio uolumo, per didelio reiklumo verslo atstovams, taikant teisės aktų nuostatas taip, kaip jie reglamentuoja konkrečią situaciją.
Dabar LR Seime jau beveik baigiamojoje stadijoje – 20-ies įstatymų žemėtvarkos reformos paketas, kuris iš esmės keis žemėtvarkos sistemą Lietuvoje, atsiras labai daug valstybinės žemės patikėtinių, o žemėtvarkiniai algoritmai sudėtingės, procesai ilgės ir net užstrigs. Ypač šių išilgėjusių procesų pasekmės bus jaučiamos tuomet, kai valstybės ir visuomenės reikmėms teks susigrąžinti žemę iš savivaldybių, kurios, anot žemėtvarkos reformos rengėjų, žemę valdys ir ja disponuos kaip tikrosios šeimininkės.
Stiprinkime savivaldą, suteikime jai daugiau galių ir perduokime jai patikėjimo teise visą valstybinę žemę 103 Lietuvos miestuose. Tai yra maždaug apie 220.000 valstybinės žemės sklypų. Ar tokia dovana sustiprins savivaldą Lietuvoje?
Raktinis šios reformos burtažodis – „stiprinkime savivaldybes“.
Skamba patraukliai. Stiprinkime savivaldą, suteikime jai daugiau galių ir perduokime jai patikėjimo teise visą valstybinę žemę 103 Lietuvos miestuose. Tai yra maždaug apie 220.000 valstybinės žemės sklypų.
Ar tokia dovana sustiprins savivaldą Lietuvoje?
O bet tačiau, leiskite paklausti, kas dabar trukdo savivaldybėms „stiprintis“ tokiu pat būdu? Kodėl dabar „nesistiprina“, juk joms pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą (Žemės įstatymo 7 str.) valstybinė miestų žemė perduodama patikėjimo teise pagal pageidavimą. Jau dabar yra numatytas valstybinės žemės, reikalingos savivaldybių poreikiams tenkinti, perdavimas savivaldybių nuosavybėn ar ją valdyti patikėjimo teise. Galima imti be trukdžių ir stiprinti savivaldą.
Jau dabar savivalda turi labai daug galių žemėtvarkos procesuose.
Pavyzdžiui, Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema (ŽPDRIS). Tai yra tokia elektroninė sistema, kurioje viešai ir skaidriai rengiami žemėtvarkos projektai. Ir nors NŽT yra ŽPDRIS tvarkytoja, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą šioje sistemoje organizuoja bei šiuos projektus tvirtina savivaldybių administracijų direktoriai. Pernai iš visų patvirtintų žemėtvarkos planavimo dokumentų net 81 proc. žemėtvarkos planavimo dokumentų buvo patvirtinta administracijos direktoriaus parašu. O NŽT vadovas arba jo įgalioti teritorinių padalinių vadovai šioje elektroninėje sistemoje patvirtino tik 19 proc. žemėtvarkos planavimo dokumentų.
Ir nors procesų organizatorė ŽPDRIS sistemoje yra savivalda, NŽT, kaip šios sistemos tvarkytoja, nuolat gauna skundų. Dažniausiai dėl savivaldybių vėlavimo.
Yra numatyta, kad prašymas organizuoti žemėtvarkos projekto rengimą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Taip. 10 dienų.
Tačiau, pavyzdžiui, šiandien vien tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizatorei, ŽPDRIS sistemoje yra paskirtos 846 užduotys „Išnagrinėti prašymą ir parengti sprendimo projektą“. Iš jų net 725 užduotis vėluojama atlikti nuo 1 iki 2639 dienų. Didelei daliai vėluojamų vykdyti užduočių iki šiol nėra net paskirti atsakingi vykdytojai.
Netikite? Pažiūrėkite patys. Sistema atvira. Pavyzdžiui, užduotis Nr. ZSFP-12326 (vėluojama 2430 dienų), užduotis Nr. ZSFP-14357 (vėluojama 2400 dienų) arba Nr. ZSFP-17256 (vėluojama 2300 dienų) ir t.t. ir pan. Du su puse tūkstančio kalendorinių dienų, tai yra beveik 7 metai. Ir tokie vėlavimai nėra pavieniai. Tai – masinis reiškinys.
O dabar pabandykime įsivaizduoti, kaip savivalda įvaldys naujas sistemas, jei niekaip nesusitvarko su ŽPDRIS?
Pavyzdžiui. Yra tokia Registrų centro nekilnojamojo turto registro posistemė „GeoMatininkas“. Šia sistema atliekami nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypų) kadastro duomenų elektroninės bylos rengimo, pateikimo, tikrinimo, derinimo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į kadastrą ir jų pakeitimo, panaikinimo, pataisymo darbai. Posistemė yra skirta matininko kadastrinių matavimų metu surinktiems kadastro duomenims apdoroti ir žemės sklypų kadastro duomenų byloms rengti.
Šiuo metu savivaldybių elektroninės sistemos net neturi sąsajų su „GeoMatininku“. Tas sąsajas po patvirtintos žemėtvarkos reformos reikės sukurti ir jas įvaldyti. Sąsajas su 60-ia savivaldybių, 103-mis miestais, kuriuose bus perduotos valstybinės žemės patikėjimo teisės.
O kaip bus su kitomis sistemomis? Savivaldybėms teks įvaldyti „Geoportalą“, taip pat sukurti sąsajas su NŽT duomenų valdymo sistema. Tokias pat prieigas ir sąsajas turės susikurti ir Valstybinė teritorijų planavimo bei statybos inspekcija. Tą patį reikės padaryti ir žemės ūkio paskirties žemę perėmusiai VĮ „Žemės informacijos centras“.
Ar tas procesas nevirs dar viena liūdnai pagarsėjusia „e-sveikatos“ epopėja? Kiek tai kainuos ir kiek laiko užtruks? O kaip bus organizuojamas darbas, kol sąsajos bus kuriamos ir diegiamos?
Ar tas procesas nevirs dar viena liūdnai pagarsėjusia „e-sveikatos“ epopėja? Kiek tai kainuos ir kiek laiko užtruks? O kaip bus organizuojamas darbas, kol sąsajos bus kuriamos ir diegiamos? Ar savivaldybės vėl grįš prie popierinių kadastro duomenų bylų?
Visų duomenų suskaitmeninimas taip pat nepasidarys per pusmetį. NŽT specialistai yra parengę tikslias sąmatas kiek reikia lėšų archyvų skaitmeninimui. Tų lėšų prašoma ne vienerius metus. Ir tų 5 mln. eurų niekaip neatsiranda.
LR Seimo teisės departamentas, vertindamas šiandieninę žemėtvarkos reformą, taikliai pastebėjo, kad nemaža dalis savivaldybių jau dabar neužtikrina joms perduoto valstybės nekilnojamojo turto racionalaus valdymo ir naudojimo, o teikiamu įstatymo projektu savivaldybėms siūloma perduoti dar daugiau valstybės nekilnojamojo turto. Teikiamu įstatymo projektu siūloma decentralizuoti miestuose esančios valstybinės žemės valdymą. Valstybinės žemės valdymas bus perduodamas santykinai dideliam subjektų skaičiui. Kyla pagrįstų abejonių, ar tokiu atveju bus užtikrinta vieninga, nuosekli tokio valstybės turto valdymo politika, vienoda turto disponavimo praktika?
Čia norisi sušukti. Ei, Aūū... Žemėtvarkos ekspertai, mokslininkai, kur jūs? Kur VDU Žemės ūkio akademija? Kur VGTU mokslininkai? Kur žemėtvarkos, geomatikos, geodezijos, hidrotechnikos inžinieriai? Kur praktikai ir teoretikai? Ar šią reformą rengė jie, ar tik vienos kažkurios ministerijos vyr. specialistė?
