Tarybų nariams nelieka galimybės atskirai gauti kompensacijų už patirtas išlaidas, einant tarybos nario pareigas, panaikinta ir savivaldybių administracijų pareiga esant poreikiui tarybų narius aprūpinti kompiuterine technika.
Nepaisant to, kad pirmieji atlygiai pagal pasikeitusią sistemą tarybų narius pasieks rugpjūčio mėnesį, per liepos mėnesį savivaldybių tarybos savo reglamentuose turės aprašyti kai kuriuos aspektus, susijusius su atlygio skaičiavimo tvarka, įskaitant, bet neapsiribojant, nuostatas dėl proporcingo atlygio mažinimo tarybų nariams nelankant posėdžių.
Kadangi Lietuvos teritorija suskirstyta į 60 savivaldybių, turėsime ir eilę skirtingų tvarkų. Tai nėra ydinga praktika – tokia yra ir savivaldos esmė, kartais padiktuojanti ir sprendinius, apie kuriuos nesusimąstome žvelgdami iš „Vilniaus bokštų“. Kad būsimi reglamentai kuo labiau atitiktų tikslus, kurių siekėme teisės aktų pakeitimais, pakartotinai turiu atkreipti tarybų narių ir savivaldybių gyventojų, turėsiančių galimybę kontroliuoti įgyvendinimo procesą, dėmesį į kai kuriuos aspektus, kad būsima sistema būtų maksimaliai skaidri ir atitinkanti visuomenės lūkesčius.
Pirmiausia, įsigaliojus įstatymo pakeitimams, tarybų nariams atlygis bus mažinamas reglamente nustatyta tvarka proporcingai savivaldybės tarybos nario praleistų to mėnesio savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos, kurių narys savivaldybės tarybos narys yra, posėdžių skaičiui.
Suprantama, kad skirtingose savivaldybėse nuoskaitoms bus nustatytos skirtingos posėdžių koeficientinės vertės, tačiau po pirmųjų pokalbių su savivaldų atstovais norėtųsi atkreipti dėmesį, kad įstatymo pakeitimo svarstymų metu ne kartą buvo akcentuotas principas, jog nelankius posėdžių nebūtų mokamas ir atlygis.
Vadinasi, turėtume vengti situacijų, kuomet nelankius visų vykstančių posėdžių tarybos nariui būtų mokama, pavyzdžiui, pusė numatyto atlygio. Tai nereiškia, kad laikomasi pozicijos, jog tarybos nariai dirba tik posėdžiuose, tačiau šios nuostatos turi veikti ir drausminančiai, nes visuomenės ir valstybės tikslas yra aktyviai gyventojų interesams atstovaujantys tarybų nariai.
Kadangi laikomės pozicijos, jog tarybų nariai dirba ne tik posėdžiuose, o praktikoje būna atvejų, kuomet posėdžiai nėra šaukiami, tokiais mėnesiais atlygis turėtų būti mokamas. Politikoje šie periodai įprastai būna skiriami aktyviam darbui su rinkėjais ir bendruomenėmis. Ta linkme turėtume nukreipti ir visuomenės lūkesčius tarybų nariams – būti ne tik žmonių atstovais balsuojant dėl sprendimų, tačiau aktyviai bendrauti su gyventojais, rengti įvairius projektus ar kitaip spręsti kylančias problemas.
Trečioji itin svarbi nuostata susijusi su Darbo kodekso taikymu politikams. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad savivaldybės politikų veiklos specifika lemia jų teisinės padėties skirtumus nuo kitų dirbančiųjų asmenų, dėl kurios jie gali būti traktuojami skirtingai nei kiti dirbantys asmenys ir jiems gali būti nustatytas nevienodas, palyginti su kitais dirbančiais asmenimis, darbo apmokėjimo teisinis reguliavimas.
Remiantis šia nuostata nuspręsta ir ne kartą akcentuota, jog tarybų narių apmokėjimo sistemoje nebus taikoma darbo laiko apskaita. Vadinasi, atlygis bus fiksuotas, mokamas už pareigybę, kaip minėta anksčiau, bus taikomos nuoskaitos už netinkamą pareigų vykdymą, tačiau savo darbo valandų nebereikės derinti su kitomis savo darbovietėmis, šias detales paliekant darbdavių ir jų darbuotojų, tuo pat metu einančių tarybos nario pareigas, tarpusavio santykiams.
Neabejoju ir tikiuosi, kad šių nuostatų atsiradimas paskatins didesnę konkurenciją rinkimų metu, bus pakankama paskata aukštų kompetencijų asmenims dalyvauti vietos politikoje, mažins tarybų narių priklausomybę nuo įvairių interesų grupių.
Kviečiu savivaldybių tarybų narius ir bendruomenių atstovus stebėti reglamentų korekcijos procedūras, kad kuriamos nuostatos dėl pasikeitusio įstatyminio reglamentavimo kuo labiau priartėtų prie siekiamų tikslų, būtų aiškios, skaidrios ir motyvuojančios aktyviam darbui.
