Nemokamas maitinimas buvo įvestas 2020 metais praėjusios Seimo kadencijos metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų iniciatyva, suplanuotas etapais ir iki šiol turėjo būti baigtas. Nemokamai pietauti mokykloje jau dvejus metus galėjo ne tik priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai, bet ir trečiokai bei ketvirtokai. Dabartinė Vyriausybė ir Seimo dauguma iniciatyvą sustabdė ties antra klase.
Siūlymus nemokamai maitinti trečiokus ir ketvirtokus Seimui yra teikę ir „valstiečių“, ir kai kurių kitų opozicinių frakcijų atstovai, tačiau jie nesulaukdavo valdančiųjų palaikymo ir buvo atmesti. Pasak vienos iš Socialinės paramos mokiniams įstatymo pataisų autorių, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narės Rimantės Šalaševičiūtės, toks sprendimas ne tik sumažintų socialinę ir emocinę atskirtį, bet ir sušvelnintų finansinę naštą tėvams. Apytikriais skaičiavimais, dviejų mokinukų pietums šeima per mėnesį dabar vidutiniškai išleidžia 160-200 eurų.
Pritarus įstatymo pokyčiams, nemokamus pietus mokykloje papildomai gautų apie 50 tūkstančių mokinių (maždaug 26,7 tūkstančių trečiokų ir 25,6 tūkstančių ketvirtokų), tam papildomai kasmet reikėtų apie 20-25 mln. eurų. Bet Vyriausybė „dėl ribotų valstybės finansinių galimybių” tiek biudžete nesuranda. Būtų užtekę, pavyzdžiui, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimus šiemet rengti ne atskirai, o tą pačią dieną, ir jau vien tokiu paprastu žingsniu būtume pusę sumos sutaupę. Jau nekalbant apie biudžeto lėšų švaistymą perkant, tarkim, IT sprendimus dešimteriopai brangiau nei rinkos kaina ar „sistemų tobulinimui“.
Be to, įvedus vis labiau Lietuvoje, ypač Kauno rajone, pasiteisinantį „švediško stalo“ principą mokyklų valgyklose, biudžeto lėšų poreikis dar sumažėtų. Šalia to, vaikai išmoktų savarankiškai, atsakingai rinktis maistą, sumenktų jo švaistymas. Karšti pietūs mokykloje dar ir sveikiau nei vis dažniau iš kuprinių traukiami sumuštiniai ar greitas maistas iš kiosko.
Suomija, Estija nemokamą maitinimą tiekia visoms klasėms iki mokyklos baigimo, taip užtikrindami socialinę lygybę ir sveiką mitybą. Švedija suskaičiavo, kad į nemokamą maitinimą investuotos lėšos valstybei grįžta dvigubai.
Ši socialinė programa nėra joks „populizmo žanras“ ar „vaikų galvyčių glostymas artėjant rinkimams“, kaip replikuoja jos tęstinumui nepritariantys kai kurie valdantieji. Tęsti ją buvo galima dar 2022 metais. Tris kartus siūlymus atmetę, būtent dalis jų šiemet, jau demonstruodami padidėjusį socialinį jautrumą, Seime pritarė projektui po pateikimo. Tačiau Vyriausybė nepritarė, į parlamento salę projektas negrįžo.
Tai vienas iš akivaizdžiausių pavyzdžių, kaip dėl politinės konkurencijos neturi būti žlugdoma socialinė politika: jei vieni pradėjo sėkmingą programą, kiti ją iš principo stabdys.
O panašiai, dėl galimo visuomenės pykčio nedrįstant visiškai panaikinti, įšaldomos ir kitos idėjos: pirmojo būsto programa tarsi yra, bet finansavimas tiek nususintas, kad jau sausio mėnesį lėšų nelieka, kultūros pasas tarsi neatšauktas, bet vienam moksleiviui visiems metams skiriama po apgalėtinus 11 eurų (net po eurą mėnesiui neišeina), „vaiko pinigai“ neatšaukti, bet indeksuojama sukąstais dantimis.
Galvokite apie žmones, o ne kaip niekais paversti „ne jūsų“ pateiktas pasiteisinusias programas.
