Susitarimo, kurį Berlyne patvirtino V.P.Andriukaičiui pavaldaus Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų direktorato vadovas Ladislavas Miko ir Rusijos atstovas Sergejus Dankvertas, esmė paprasta – Rusija tariamai atšaukia savo ligšiolinį politinį sprendimą neįsileisti ES produkcijos ir teigia, kad nuo šiol viskas priklausys nuo prekių kokybės.
Tačiau spręsti, kuri maisto produkcija yra kokybiška, Kremlius galės vienašališkai – vadovaudamasis ne universaliai kokybę patvirtinančiais ES sertifikatais, bet atskiru inspektavimu bei sprendimu, kurios valstybės minėtųjų sertifikatų reikalavimus „iš tikrųjų atitinka“, o kurios ne.
Europos Komisijos užkulisiuose pripažįstama, kad tokia mūsų komisaro politika leis Rusijai pamaloninti jos agresiją Ukrainoje ignoruojančias arba remiančias valstybes ir bausti tas, kurios laikosi vertybinės ir principinės politikos.
Nors V.P.Andriukaičio štabas susitarimą vadina „vaisingu“ ir reiškia viltį, kad Rusijos sprendimai dėl valstybių-eksportuotojų nebus politizuoti, Europos Komisijos užkulisiuose pripažįstama, kad tokia mūsų komisaro politika leis Rusijai pamaloninti jos agresiją Ukrainoje ignoruojančias arba remiančias valstybes ir bausti tas, kurios laikosi vertybinės ir principinės politikos.
Natūralu, jog ES žiniasklaida, politikos ekspertai ir apžvalgininkai įvykį pripažįsta skandalu.
Kaip ES pareigūnai patys galėjo šitaip paslysti, suteikdami Maskvai neregėtą galimybę skaldyti Europos solidarumą? Ir kodėl toks sprendimas priimtas kaip tik tuomet, kai pasaulis stebėjo ypač kruviną Rusijos samdinių vykdytą Donecko oro uosto šturmą?
Atsakymus, matyt, geriausiai žino šią sritį kuruojantis Lietuvos atstovas Europos Komisijoje. Kokie jie bebūtų, jam turėtų būti gėda.
Audronius Ažubalis yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, šešėlinis užsienio reikalų ministras