Galima diskutuoti, kokia verslo kritikos dalis yra pagrįsta, bet kai kuriuos klausimus verta dėti ant stalo ir aptarti viešai. Vienas jų – balansas tarp skaidrumo užtikrinimo ir administracinės naštos.
Dideli aukštųjų technologijų projektai naudingi valstybei, jie išsiskiria aukšta pridėtine verte, kadangi juos įgyvendinant sukuriama naujų darbo vietų, pažangios technologijos atkreipia į mūsų šalį užsienio investuotojų dėmesį.
Tačiau įmonėms startuoti su didelės vertės, sudėtingais aukštųjų technologijų projektais yra finansiškai sunku. Dažniausiai finansinius iššūkius verslas sprendžia ieškodamas lėšų tarp privačių investuotojų ar rizikos kapitalo fonduose, skolindamasis iš bankų. Mums ir panašioms įmonėms šiais atvejais sąlygos yra pakankamai prastos – aukštųjų technologijų sektoriuje galioja kitos finansavimo taisyklės. Čia reikalinga itin brangi įranga, o moksliniai tyrimai trunka gana ilgai, todėl rasti finansavimo šaltinių tikrai sunku.
Nuo 2012 m. trims mūsų projektams jau gavome daugiau nei 2,5 mln. eurų investicijų iš ES, kurios buvo panaudotos pramoniniam molekuliniam pluoštelio epitaksijos reaktoriaus bei kitai reikalingai įrangai įsigyti.
Su šia įranga kuriama analogų pasaulyje neturinti ilgabangio puslaidininkinio lazerio technologija, kuri galėtų būti naudojama tiek apdirbant medžiagas, medicinos srityje, sensorikoje, krašto apsaugoje, taip pat moksliniuose tyrimuose. Vienas iš esminių faktorių, kodėl šį projektą pradėjome vystyti Lietuvoje, buvo investicijų iš ES fondų prieinamumas.
ES investicijos yra perskirstytos mokesčių mokėtojų lėšos ir griežta kontrolė bei atskaitomybė yra kaina, kurią mokame už tai, kad procesai būtų kuo skaidresni, o lėšos panaudotos efektyviai ir tikslingai.
Būtent šios lėšos tampa rimtu finansiniu indėliu ilgame ir brangiame novatoriškų technologijų kūrime. Neveltui jas gauti driekiasi nemaža eilė pareiškėjų, o konkursai būna intensyvūs. Tai iliustruoja skaičiai: pavyzdžiui, pagal priemonę „Intelektas LT“ užregistruota 513 paraiškų, finansuotas 261 projektas, pagal priemonę „Intelektas LT+“ užregistruota 312 paraiškų, o finansuoti 132 projektai.
Tenka pripažinti, kad ES projektų administravimas yra sudėtingas, tačiau negalime pamiršti, kad ES investicijos yra perskirstytos mokesčių mokėtojų lėšos ir griežta kontrolė bei atskaitomybė yra kaina, kurią mokame už tai, kad procesai būtų kuo skaidresni, o lėšos panaudotos efektyviai ir tikslingai.
Kodėl verslui, kuriam galbūt toks dokumentų skaičius yra svetimas, turėtų būti lanksčiu ir šioje situacijoje bei sugebėti prisitaikyti prie taisyklių? Visų pirma, verslas, operuodamas viešaisiais pinigais, turėtų kelti didesnius standartus lėšų panaudojimo skaidrume. Antra, reikėtų nepamiršti, kad skaidrumas naudingas ir pačiam verslui, nes jis didina konkurencingumą ir kuria pridėtinę vertę.
Taigi, atsakant į pradžioje iškeltą klausimą, ar biurokratija nėra per didelė skaidrumo kaina, reikėtų ne tik peržiūrėti biurokratijos sąvoką, bet ir įvertinti, kokią grąžą atneša sveika konkurencija rinkoje bei efektyviais projektais sukuriama pridėtinė vertė Lietuvai bei pačiam verslui.
Augustinas Vizbaras yra UAB „Brolis Semiconductors“ komercijos direktorius
