Reitingai niekaip neauga, jaunasis lyderis vis dar abejoja, ves partijos sąrašą į rinkimus ar šiltai sėdės Briuselyje. Senelis nesugeba užgniaužti pykčio dėl negautos Laisvės premijos ir atsisako dalyvauti oficialiame Seimo Sausio 13-osios 25 metų minėjime. O ir Seimo nariai turi marias laiko, parlamente – neoficialios atostogos. Ką gi daugiau veikti? Ogi rašyti komentarus ir raštus.
Ar tai daro didelį įspūdį visuomenei? Abejotina. Sėdint opozicijoje bepigu mėtytis garsiomis ir brangiomis (pinigine prasme) idėjomis, nes tai primena vandens purslus. Suraibuliavo, pats pasidžiaugiau, nei pasekmių, nei atsakomybės. Tiesa, smagu, kad Vyriausybė ir ministerijos turės papildomo darbo, teks rašyti atsakymus.
Pati jautriausia sritis – energetika, nes būtent čia konservatoriai įsivaizduoja turintys daug nuopelnų Lietuvai. Pradedant nuo įkurtos Energetikos ministerijos. Tik ar tuo jie ir nepasibaigė?
Vyriausybės pastangomis mažėjant dujų ir elektros kainoms, konservatoriai elgiasi vis labiau desperatiškai, stengdamiesi įnešti sumaištį į energetikos sektorių.
Konservatoriai ir buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, būdami valdžioje, nesprendė problemų dėl elektros ir dujų kainų. Jų valdymo laikotarpiu 2010-2013 m. VIAP išlaidos nepagrįstoms, elektros energijos gamybos kvotoms ir subsidijoms augo milžiniškais šuoliais – nuo 125 iki 250 mln. eurų.
Suprantamos politinių oponentų emocijos dėl to, ko nesugebėjo padaryti būdami valdžioje jie patys. Bet ar dėl tokių jų pačių negebėjimų turėtų būti baudžiami vartotojai?
Subsidijoms išleisti mokesčių mokėtojų pinigai. O to galėjo būti išvengta, jei A.Sekmokas nebūtų norėjęs penėti termofikacinių, o būtų rūpinęsis mažesne kaina vartotojams. Per trejus metus mūsų Vyriausybei pavyko sutaupyti 87 mln. eurų VIAP lėšų.
Konservatoriai dabar bando sugriauti ir esamą tvarką dujų sektoriuje, mat sumažėjusi kaina vartotojams ir kompensaciniai mechanizmai rodo, jog socialdemokratų Vyriausybė dirba rezultatyviai. Opozicijos lyderis Andrius Kubilius net kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad išsiaiškintų, ar nebuitiniams gamtinių dujų vartotojams galiojanti permokos už 2013-2014 metais įsigytas dujas kompensavimo tvarka neprieštarauja teisei.
Konstitucinis Teismas jau yra konstatavęs, jog abejonės dėl valstybės ekonominės politikos turinio, prioritetų ir priemonių nėra teisiniai argumentai ir nesudaro pagrindo svarstyti teisės akto atitikimo aukštesnės galios teisės aktams bei Konstitucijai.
Vyriausybės sukurtas mechanizmas yra realiai veikiantis, ekonominė nauda yra grąžinama rinkai, o vartotojai gamtines dujas gali įsigyti už patrauklią kainą. Tai ir verčia konservatorius „prakaituoti“, konservatorių kreipimasis yra ne tik nepagrįstas, bet tai yra nevilties išraiška, kai supranti, kad tavo oponentai sugeba laiku išspręsti problemas.
Vyriausybės pasirinktas kainų skirtumo grąžinimo nebuitiniams vartotojams mechanizmas yra analogiškas Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintam gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams nustatymo mechanizmui.
Pasirinktas dujų kainų nuolaidos perkėlimo vartotojams modelis per ateities laikotarpius užtikrina, jog dujų kainų sumažinimas pasiektų tiesiogiai visus galutinius Lietuvos vartotojus. Visų pirma, tiesiogiai per atpigusias vartotojams tiekiamas dujas, o antra, per vartojimo krepšelį, į kurį įeina ir šiluma, pagaminta naudojant dujas, sudaro daugelio paslaugų ir prekių kaštų dalį.
Dujas 2013–2014 metais vartojo ir dabar vartoja daugiau kaip pusė milijono namų ūkių ir virš 6 tūkstančių įmonių. Tai ne tik šilumos gamintojai, bet ir visa Lietuvos pramonė, prekių gamintojai ir paslaugų teikėjai, taip pat turintys savo klientus.
Todėl kitoks modelis nei šiuo metu taikomas būtų sunkiai įmanomas ir nebūtų užtikrinta, kad gauta nuolaida pasiektų galutinius vartotojus. Sunku įsivaizduoti, kaip kitaip reikėtų paskirstyti nuolaidą kiekvienam galutiniam vartotojui.
Pavyzdžiui, kaip paskirstyti nuolaidą pieno produktų ar duonos pirkėjui, pirkusiam 2013-2014 metais, nes šių produktų gamyboje taip pat buvo naudojamos dujos. Ar pagal A.Kubiliaus pageidavimus gamintojai ir parduotuvės turėtų grąžinti dalį pinigų už pirktus produktus?
Suprantamos politinių oponentų emocijos dėl to, ko nesugebėjo padaryti būdami valdžioje jie patys. Bet ar dėl tokių jų pačių negebėjimų turėtų būti baudžiami vartotojai, kuriems būtent ir yra skirtos dujų tiekėjo kompensacijos?
Tad belieka užduoti namų darbus konservatorius konsultuojančioms viešųjų ryšių kompanijoms – ieškoti kitų „kabliukų“, nes mažėjančios dujų ir elektros kainos sunkiai įtikins vartotojus, kad valdžia dirba blogai.
Auksė Kontrimienė yra LSDP pirmininko pavaduotoja, Ministro Pirmininko patarėja, Vilniaus m. tarybos narė
