Pasak iniciatorių, rezoliucijos projekto atsiradimą paskatino Lietuvos patriotinių organizacijų iniciatyva ir bendras suvokimas, jog buvusioji Lietuvos komunistų partija iki šiol oficialiai nėra įvertinta už prisidėjimą prie Lietuvos okupacijos ir nusikaltimų prieš tautą sovietiniu laikotarpiu.
Rezoliucijoje konstatuojama, kad SSKP padalinio Lietuvoje Lietuvos Komunistų partijos veikloje galimai yra nusikalstamos veiklos požymių, organizuojant ir per pavaldžias represines struktūras vykdant nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus – genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.
Konservatorių desperaciją galima suprasti, naujasis lyderis nepateisino nei partijos, nei rinkėjų vilčių. Reitingai neauga netgi po garsiai nuskambėjusio liberalų skandalo. REIKIA kažką daryti. Taip ir gimsta dar viena nauja (o tiksliau jau ne kartą bandyta) iniciatyva įvertinti Lietuvos komunistų partijos žalą. Suprask, visuomenė iki šiol atsakomybę už komunistinę praeitį deleguoja socialdemokratams, tai bus puiki proga prieš rinkimus pasitaškyti raudonais dažais.
Tikrai būtų labai įdomu suskaičiuoti, kurioje partijoje: socialdemokratų ar konservatorių surastume daugiau ekskomunistų?
Ironiškai skamba vieno iš iniciatorių džiaugsmas, jog nepaisant partinių takoskyrų iš trečio karto pavyko suburti deramą paramą rezoliucijos projekto svarstymui Seime: „Galbūt tai požymis, kad parlamente atsiranda pakankamai brandos, kad drąsiai kalbėtume apie skausmingą valstybės praeitį ir bandytume su ja susitaikyti“. Negaliu patikėti noru susitaikyti su praeitimi, kuris gimsta tik prieš rinkimus.
Ir tikrai būtų labai įdomu suskaičiuoti, kurioje partijoje: socialdemokratų ar konservatorių surastume daugiau ekskomunistų? Tik kažkodėl vieni eks yra gavę praeities nuodėmių atleidimą, nes pasirinko „teisingą“ partiją, o kiti ne?
Ironiška, kad šių dienų partijose gerokai daugiau nei pusę narių ne tik niekada nėra buvę komunistais, bet daugelis jau nespėję pabūti nei spaliukais, nei komjaunuoliais. Tad bandymą į politinę darbotvarkę sugrąžinti praeities šmėklas galima vertinti tik priešrinkimine akcija ir bandymu mobilizuoti savo elektoratą. Tik labai abejotina, ar tai gali būti patrauklu jauniems žmonėms, kurie spalio 9 d. jau ateis prie balsadėžių, ar jie norės žiūrėti į priekį, ar visgi dairysis atgal.
Kitas konservatorių žingsnis turėtų būti grįžimas prie „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“, kurį jie spėjo priimti 2000 m. birželio 13 d. prieš iškeliaujant į ilgąją pertrauką Seimo opozicijoje.
Maža keistenybė, kad į valdžią sugrįžę 2008 metais kažkaip jo visai neprisiminė ar nenorėjo prisiminti. O juk buvo ekonominė krizė, teko karpyti pensijas, atlyginimus, mažinti socialines pašalpas. Argi ne puikus kontekstas priminti kaimynei apie okupacinę žalą ir taip papildyti suvežtą šalies biudžetą? Deja, didvyriški užmojai gimsta tik sėdint opozicinėse kėdėse, o kai tenka atsistoti prie šalies vairo, įsijungia visai kiti mechanizmai.
Auksė Kontrimienė yra LSDP pirmininko pavaduotoja, Ministro Pirmininko patarėja