Prieš Rugsėjo 1 dieną savęs klausiu – kaip ugdyti iš tiesų mąstantį žmogų? Mąstantį, vadinasi, esantį. Esantį, vadinasi, galintį veikti, kurti, dirbti. Mąstantį, vadinasi, drąsų ir atsakingą už savo veiksmus.
Šios mintys kaip bitės dūzgia galvoje ne tik prieš rugsėjį. Jos nedavė ramybės ir šią vasarą, kai dalyvavau stažuotėje netoli Londono esančioje Ročesterio mergaičių vidurinėje mokykloje. Ją organizavo Ugdymo plėtotės centras, įgyvendinantis projektą „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra (III etapas)“, finansuojamą Europos socialinio fondo.
Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (angliškas trumpinys – STEM) mokytojams skirta stažuotė man įrodė, kad jauni savo srities specialistai užauga ne paklusnumo ir sauso žinių „kalimo“ terpėje. Jie subręsta aplinkoje, kuri skatina laisvai mąstyti, ieškoti, klysti ir iš klaidų mokytis. Juk Dekartui priklauso ir kiti žodžiai – „abejoju, vadinasi, mąstau“.
Lankydamasi prestižinėje britiškoje mokykloje susipažinau su ištisa Mąstymo mokyklos filosofija, kuri šioje mokykloje sėkmingai gyvuoja šešerius metus.
Lankydamasi prestižinėje britiškoje mokykloje susipažinau su ištisa Mąstymo mokyklos filosofija, kuri šioje mokykloje sėkmingai gyvuoja šešerius metus. Tikiu, kad šią unikalią filosofiją įmanoma pritaikyti ir Lietuvoje.
Kas yra Mąstymo mokykla ir kuo ji išskirtinė, paklausite. Pabandysiu atsakyti.
Už vaikų mąstymo įgūdžius joje atsakinga visa bendruomenė. Kiekvienas jos narys – nuo mokytojo, direktoriaus iki administracijos – yra įsipareigojęs, kad vaikai gebėtų sėkmingai naudotis įvairiais mąstymo įrankiais.
O kas yra tie mąstymo įrankiai? Tai įvairūs būdai, kuriais įmanoma organizuoti vaikų veiklas. Tai yra įvairios pamokų strategijos, žaidimai, minčių ir mąstymo žemėlapiai. Visus juos kūrė garsūs amerikiečių mokslininkai – Davidas Hyerle, Arthuras L. Costa, Edwardas de Bono ir kiti. Šie įrankiai sėkmingai taikomi įvairiuose, tarp jų – ir gamtos bei tiksliuosiuose moksluose.
Jau dabar žinau, kad ugdant vaikus man pravers šešių psichologo, fiziko ir išradėjo Edwardo de Bono mąstymo kepurių metodas. Jis remiasi skirtingos spalvos „kepurių“ naudojimu. Mokinys, norėdamas pažvelgti į reiškinį iš kitos perspektyvos, mintyse nusiima vienos spalvos „kepurę“ ir užsideda kitos.
Pasirinkęs baltą „kepurę“, privalo išlikti neutralus, reiškinį vertinti nešališkai. Naudodamas žalią kepurę, turi tapti kūrybiškas, o geltoną – išlikti pozityvus. „Užsidėjęs“ juodą kepurę – turi būti kritiškas. Naudodamas raudoną kepurę, privalo vadovautis emocijomis, o gavęs mėlyną – pamėginti apibendrinti gautą patirtį ir žinias.
Ročesteryje patyriau, jog per pamokas daugiausia dirba pats mokinys arba mokinių grupės. O mokytojas tėra patarėjas, paskatintojas, kuris drąsina ieškoti kūrybiškų sprendimų ir išeičių.
Tai tik vienas iš metodų. Dalis kitų turi beveik kodinius pavadinimus – PMI, APC, CoRT. Be to, mokytojai šioje plačiai taiko ir vaizdinius mąstymo žemėlapius. Jų yra įvairių – Sekos, Apskritimo, Medžio, Burbulo, Dvigubo burbulo, Palyginimų-supriešinimų ir kiti žemėlapiai. Iš pirmo žvilgsnio skamba sudėtingai, tačiau taip nėra. Už grėsmingų raidžių ir nesuprantamų žodžių slepiasi kūrybiški būdai, kurie palengvina tiek mokinių, tiek mokytojų darbą.
Šie metodai moko medžiagą pateikti vaizdžiai, aiškiai, sistemingai. Padeda mokiniams geriau įsiminti, padeda tvarkingai dėstyti mintis, gelbsti konspektuojant pamokos medžiagą, skatina generuoti idėjas. Jie taip pat leidžia įsivertinti atliktą darbą, kad kitą kartą jį dar geriau atliktum.
Pavyzdžiui, trys raidės PMI iš tiesų reiškia metodą „pliusai, minusai, įdomu“. Stažuotės metu stebėjau dailės pamoką, kur mergaitės piešė kaukių eskizus. Tuomet mokytoja išdalino mergaitėms lapelius, prašydama įvertinti bendraklasių darbus naudojant PMI. Grįžusios į savo vietas, mokinės susipažino, kaip jų darbą vertina bendraklasės. Tai leido joms apsispręsti, kurį eskizą ir kokias detales rinktis.
Ročesteryje patyriau, jog per pamokas daugiausia dirba pats mokinys arba mokinių grupės. O mokytojas tėra patarėjas, paskatintojas, kuris drąsina ieškoti kūrybiškų sprendimų ir išeičių.
Jau dabar su direktore Regina Mikalauskiene diskutuojame ir sprendžiame, kaip Mąstymo mokyklos filosofiją įmanoma pritaikyti mūsų mokykloje. Pasak direktorės, geroji patirtis, atsivežta iš užsienio, padės atversti naują puslapį mūsų mokyklos istorijoje. Juk jau nuo šių mokslo metų M.Daukšos vidurinė mokykla tampa Inžinerijos licėjumi.
Laukia nelengvas, bet įdomus ir intriguojantis darbas. Tikiuosi, kad jo metu posakis „mąstau, vadinasi, esu“ įgaus naujų ir prasmingų atspalvių, o mokiniai taps jaunais ir perspektyviais tyrėjais, atradėjais ir kūrėjais.
Aurelija Čebelienė yra Vilniaus M.Daukšos vidurinės mokyklos anglų kalbos mokytoja
