Teisingumo vykdymas – ypatingų žinių ir atsakomybės reikalaujanti pareiga, todėl teisėjams keliami labai aukšti profesinės etikos ir erudicijos reikalavimai bei tam tikri asmeninio gyvenimo apribojimai.
Teisėjai savo veikloje turi laikytis šių elgesio etikos principų:
- pagarba žmogui, pagarba ir lojalumas valstybei (duotosios priesaikos laikymasis);
- teisingumas ir nešališkumas;
- konfidencialumas;
- veiklos skaidrumas bei viešumas;
- sąžiningumas ir nesavanaudiškumas;
- padorumas;
- profesinės veiklos kėlimas.
Jei kyla įtarimų, dėl netinkamo teisėjo elgesio, jis gali būti tikrinamas Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje (toliau tekste – Komisija). Ši Komisija sprendžia dėl drausmės bylų teisėjams iškėlimo, teikia konsultacijas etikos klausimais, užsiima švietėjiška veikla.
Komisijai išnagrinėjus netinkamo teisėjų elgesio atvejus, priimamas sprendimas, kokią nuobaudą skirti. Pati griežčiausia priemonė – drausmės bylos iškėlimas teisėjui ir jos perdavimas svarstyti Teisėjų garbės teismui.
Dažniausiai drausmės bylos yra keliamos dėl teisėjų etikos ir drausmės reikalavimų neatitinkančio poelgio, kai yra žeminamas teisėjo vardas ir kenkiama teisėjo autoritetui. Taip pat dėl bet kokio pareiginio nusižengimo, įstatymuose numatytų darbo ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymo. Tada drausmės byla perduodama Teisėjų garbės teismui, kuris sprendžia tolimesnės nuobaudos paskyrimo klausimus.
Įtarus, kad teisėjai elgiasi netinkamai, apie tokį jų elgesį gali pranešti ir patys piliečiai. Pastebima, kad gaunamų skundų mažėja, o jų kokybė gerėja – piliečiai atsakingiau įvertina jų pagrįstumą, atitikimą reikalavimams, daug skundų gauname ne tik iš procese dalyvaujančių šalių, bet ir iš gynėjų, advokatų, dėl šios priežasties pačios Komisijos priimtų nagrinėti skundų skaičius taip pat didėja.
2016 metais iš viso gauta 218 įvairiausių piliečių skundų, prašymų ir teikimų (2015 – 263), 166 (80 proc.) iš jų buvo atsisakyta priimti nagrinėti (2015 – 207). Dažniausiai skundus Komisija atsisako nagrinėti, kai šie yra susiję su žmonių nepasitenkinimu priimtu teismo sprendimu, bet ne su teisėjų etika.
Praktikoje taip pat susiduriama ir su nemotyvuotais skundais arba prašymais, pasitaiko ir tokių, kurie neatitinka techninių formalių reikalavimų, yra parašyti nevalstybine kalba, taip pat yra nepasirašyti ar teikiami pakartotinai.
Mažėjantį gautų teikimų, skundų, pareiškimų skaičių lėmė teismuose įgyvendinamos priemonės teismų darbui gerinti (pvz., įrašomi teismo posėdžiai), teismų vadovų aktyvumas ir principingumas, visuomenės ir teismų bendruomenės informavimas apie Komisijos priimtus sprendimus, teisėjų mokymas ir konsultavimas etikos principų laikymosi klausimais.
Aurelijus Gutauskas yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas.
