Labai laukiau, kol mane pareigose pakeitęs ministras „apšils kojas“, pažins sistemą ir pagaliau pademonstruos lyderystę bei pristatys kokią nors iniciatyvą, apie kurią bus galima diskutuoti.
Perfrazavus posakį: kiek vilką bešersi, jis vis tiek į mišką žiūri, galima būtų sakyti, kad kiek auditorių neragintum užsiimti sveikatos sistemos administravimu, jis vis tiek nori daryti auditą. Auditas nėra blogai, tačiau prieš ateidamas į sistemą, A.Dulkys, o gal tiksliau jo vadovaujama Valstybės kontrolė, atliko ne vieną sistemos auditą.
Ministras atėjo vadovauti sveikatos sistemai. Buvo pasitiktas krykštaujančių organizacijų palaikymo laiškų. Atseit, dabar tai pamatysime naująją vadybą ir darbo kultūrą, kokios dar nesame regėję. Ji bus tokia skaidri, kad net nematoma. Tokia ir yra. Su sistemos organizacijų vadovais iki šiol nesusitikta ir nepabendrauta. Klausimus gina ir pristatinėja beveik išimtinai komandos žmonės (viceministrės ar kiti komandos nariai, o pačiais nemaloniausias klausimais – ministerijos darbuotojai). Ministerijos vadovybės „kliurkas“ pridenginėti stumiamiems ministerijos darbuotojams vadovybė nevengia priminti, kad jūs ir esate ministerija, atsakinėkite.
Jau mažiau galiu suprasti tokį ilgą nelankstumą po prisikalbėjimų apie AstraZeneca vakciną, kuomet vakcinos verčiau buvo pilamos lauk, bet nebuvo leidžiama skiepyti asmenų ne iš prioritetų sąrašo.
Į ministeriją persikraustė nemaža dalis valstybės kontrolės žmonių. Ką tai sako apie naująjį vadovą? Greičiausiai tai, kad organizacijoje ar sistemoje esančiais žmonėmis nepasitikima. Tą, manau, žmonės jaučia, nes to ir labai sakyti nereikia. Ką daro žmonės, kuriais nepasitikima? Vengia atsakomybės, nerodo iniciatyvos, stengiasi apsidrausti ir apsisaugoti.
Dar galiu suprasti nedrąsumą ir auditorišką smulkmeniškumą dėl šeštosios Pfizer vakcinos dozės įteisinimo. Tuomet, matyt, norėjosi maksimaliai pagal popieriukus tikslaus sprendimo, kad kas nors kuo nors neapkaltintų. Jau mažiau galiu suprasti tokį ilgą nelankstumą po prisikalbėjimų apie AstraZeneca vakciną, kuomet vakcinos verčiau buvo pilamos lauk, bet nebuvo leidžiama skiepyti asmenų ne iš prioritetų sąrašo. Tačiau ministro savotiškai nėra iki šiol. Jo pareigas ir darbus lyg perėmė Premjerė, kuri ėmėsi važinėti po regionus ir raginti žmones skiepytis. O ką tuo metu veikia ministras? Jis nė vienoje gydymo įstaigoje nebuvo kartu su Premjere.
Grįžkime prie „vilko“. Lyderystę visgi reikia pademonstruoti. Na, tai ministras ir pademonstravo. Labai iškilmingai pareiškė, kad dingo dvidešimt vagonų asmens apsaugos priemonių. Net piešinėlį nusipiešė, kur tie vagonai važiuoja. Pagaliau auditorius atrado kažką, ką supranta ir kur galima pasisakyti.
Tačiau ar iš tiesų supranta? Labai gerai pamenu jo pasisakymą, kad sėsdamas į ministro kėdę, jis nesitikėjo rasiąs tiek nugyventą ir apleistą sistemą. Pasak jo, visus darbus nudirba politinė vadovybė, nes vadovų arba nėra, arba jie apgailėtini. Ir tokius pasakymus girdi iš žmogaus, kurio vadovaujama institucija skersai ir išilgai yra išauditavusi sveikatos sistemą ir pateikusi daugybę rekomendacijų, už kurių įgyvendinimą tekdavo kruopščiai atsiskaitinėti. Tuometinis valstybės kontrolierius apie sveikatos sistemos bėdas skambiai kalbėdavo konferencijose, bet pats atėjęs į sistemą nustebo dėl jos būklės. Tai apie ką būdavo tie skambūs pranešimai?
Grįžkim prie buhalterinės vadybos. Pradžioje net pandemijos suvaldymo planas turėjo skaitinę išraišką. Tiesa matyt, įspūdingai skambantis skaičius ir buvo vienintelis to plano turinys. Pagrindinėmis pandemijos suvaldymo priemonėmis buvo įvardintos net ne priemonės, o rodikliai toms priemonėms stebėti (naujų atvejų skaičius, teigiamų testų procentas ir t.t.). Vis ta buhalterija. Parengtas karantino švelninimo planas, taip pat paremtas skaičiais. Tiesa, tie skaičiai, kaip paprastai būna gyvenime, o ne buhalterinėse knygose, neišsipildė. Nes žmonės - ne skaičių stulpeliai. Skaičiams psichologija neturi jokios reikšmės, o va su žmonėmis kas kita. Plano ir rodiklių teko atsisakyti.
Na ir pagaliau nušvitimas. Pasigesta priemonių. Iš tikrųjų ne juokas. Kiekiai dideli ir jei tai iš tiesų būtų vagystė, tai būtų tas pats, kas vogti iš diabetiko insuliną. Nežmoniška. Ministras visu rimtumu jau paskelbė, kad tos priemonės nepasiekė medikų. O iš kur jis žino, kad jos medikų nepasiekė? Jo ir jo komandos komentaruose aiškiai sakoma, kad neįmanoma pagal dokumentus atsekti, kurioje grandyje priemonių pasigesta. Tai kodėl daroma prielaida, kad priemonės medikų nepasiekė? Neabejoju (ir labai viliuosi), viską išsiaiškins prokuratūra, pradėjusi tyrimą. Tik priminsiu, kad priemonių į Lietuvą atkeliavo tiek, kad Ekstremalių sveikatai situacijų centras ne tik užpildė naudojamus sandėlius, bet turėjo remontuoti iki tol nebenaudojamus.
Tokių apimčių logistika tikrai ne sveikatos sektoriaus nosiai, nes tai visiškai ne sveikatos sistemos kompetencija. Jau pats priemonių kiekis buvo beprecedentis. Todėl logistika rūpinosi Susiekimo ministerija, Lietuvos pašto logistikos profesionalai, profesionalūs vežėjai, kurių darbas yra logistika. Stebėti gydymo įstaigų apsirūpinimą priemonėmis padėjo Lietuvos Kariuomenės logistikos karininkas.
Tūlas konservatorius A.Vyšniauskas pareiškė, kad būtų užtekę pasisamdyti porą antikorupcijos specialistų, kurie būtų skaičiavę prekes. Geniali mintis. Jie turbūt būtų vis dar tas prekes skaičiavę, tad jos būtų iš viso medikų nepasiekusios. Kolega dar bravūriškai pareiškia, kad jis gerai į viską įsigilinęs. Tačiau tokie komentarai yra dar viena iliustracija, kokio lygio buvo ir tebėra dabartinių valdančiųjų nesusigaudymas, kalbant apie pandemijos valdymą, apie procesų sudėtingumą ir kompleksiškumą. Viskas jiems paprasta, kaip buhalteriui dukart du.
Ministro komanda jau pasakoja, kad baigiasi PSDF rezervas, o jo papildyti neplanuojama.
Turbūt pamenate medikų skundus, kad pandemijos pradžioje už kiekvieną gaunamą respiratorių reikėdavo pasirašyti. Būtent toks ir yra auditoriškas pandemijos valdymo modelis. Spėju, kad tada būtų visi „galai suėję“. Norint rasti, kas ir kur iš tiesų dingo, teks peržiūrėti visą logistikos grandinę iki ligoninės skyriaus. O kas bus, jei paaiškės, kad ir ten kažkas neteisingai apskaityta ir kažkas už kažką nepasirašė?
Nenumaldomai artėja kiti buhalteriniai reikalai. Jau pasigirsta signalų apie galimai vilkinamą šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimą. Ji svarbi medikams, nes nustato tam tikras garantijas darbuotojams ir reglamentuoja darbo užmokesčio skaičiavimą. Ministro komanda jau pasakoja, kad baigiasi PSDF rezervas, o jo papildyti neplanuojama. Supraskite - neliks nei COVID priedų, nei darbo užmokesčio didinimo. Artėja biudžeto peržiūrėjimas, o progreso čia kol kas nėra, nors tai jau lyg ir skaičiai.
Nesuėjo ir nesueina ir kiti skaičiukai. Staiga pritrūko valstybės apmokamų rezidentūros vietų medikams. Neradus joms kelių šimtų tūkstančių eurų, tos kelios dešimtys medikų paliks Lietuvą.
Ligonių kasų paskelbtoje informacijoje matome, kad Lietuvos vykdyta vaistų politika pasiteisino, vaistų kainos mažėjo, biudžetas už sutaupytas lėšas įtraukė į kompensavimą rekordiškai didelį naujų vaistų skaičių. Vyriausybės programoje įrašytas uždavinys ir toliau siekti konkurencijos vaistų rinkoje, tačiau realybėje valdantieji Seime teikia įstatymų pataisas, kurios yra visiškai priešingos. Jos ne didins, o mažins konkurenciją. Dar daugiau, teigiama, kad tos pataisos teikiamos kartu su ministerija. Čia skaičiai jau nebe argumentas.
Atnaujintame ekonomikos gaivinimo plane reformos suplanuotos ir aprašytos dar mūsų kadencijoje. Gerai, kad bent išliko, nes jos reikalingos. Tačiau skaičiukai reikšmingai pasikeitė. Išmėtyta ir išbraukyta nemažai projektų. Tarp jų ir inovatyvūs skaitmeninės medicinos projektai. Na o likusius infekcinių ligų klasterio projektus planuojama įgyvendinti 2026 metais, t.y. praėjus dvejiems metams po šios Seimo kadencijos pabaigos.
Vadinasi, galima atsipalaiduoti ir užsiimti sistemos auditu.
