Seimo narys Domas Petrulis savo komentare naujienų portalui 15min taikliai pastebėjo, kad šiuo klausimu reikalinga bendra valdžios institucijų, įmonių ir sporto bendruomenės iniciatyva. Reikšmingu postūmiu taptų sudaryta galimybė darbovietėms nurašyti sporto paslaugas į įmonės sąnaudas.
Vertėtų pabrėžti, kad Lietuvos sveikatingumo klubai ir Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija (LSKA) yra aktyviai įsitraukę į gyventojų sporto skatinimą ir rodo iniciatyvą, siekiant sukurti sveikesnę visuomenę.
Kaip pavyzdį galima paminėti Europos Sąjungos finansuoją projektą ALCIS, kuris buvo skirtas paskatinti moksleivių fizinį aktyvumą, „Geros sveikatos klubo“ rengiamas mankštas ir skatinimą profilaktiškai tikrintis sveikatą bei daug kitų visuomenę įtraukiančių sveikatinimo projektų.
Situacija pasikeistų, jei darbovietėms būtų sudaryta galimybė nurašyti sporto paslaugas į įmonės sąnaudas.
LSKA planuoja ir daugiau visuomenės įtraukimo į aktyvią fizinę veiklą renginių bei galėtų reikšmingiau prisidėti, raginant žmones sportuoti, tačiau reikalingas aktyvesnis valstybės įsitraukimas ir bendradarbiavimas šiuose procesuose. Būtų itin naudinga, jei prie sveikatingumo skatinimo prisijungtų ir įvairios įmonės – o jas įsitraukti į šią veiklą paskatintų korekcijos mokestinėje tvarkoje.
Specialistai tvirtina, kad, deja, reguliariai laisvalaikiu mankštinasi tik trečdalis lietuvių, o juk sportuojantys asmenys dažniausiai gali pasigirti geresne savijauta ir našesniu darbu. Dėl šios priežasties atrodo suprantama, kad įmonės turėtų būti suinteresuotos paskatinti savo darbuotojus sportuoti. Vis dėlto, Lietuvoje darbdaviai nelinkę remtis užsienio šalių pavyzdžiu, kai kolektyvo nariams išperkamos sporto ir sveikatingumo klubų paslaugos. Kodėl?
Situacija pasikeistų, jei darbovietėms būtų sudaryta galimybė nurašyti sporto paslaugas į įmonės sąnaudas.
Iki 2007–2008 metų darbdaviams buvo daug paprasčiau paskatinti savo darbuotojus sportuoti – tuomet mokėjimas už darbuotojų lankymąsi sporto klubuose buvo vertinamos kaip įmonės sąnaudos. Tačiau krizės laikotarpiu buvo padarytas pakeitimas ir sporto abonementų išpirkimas imtas traktuoti kaip pajamos natūra. Tai reiškia, kad jos tapo apmokestinamos.
Pavyzdžiui, jei abonementas kainuoja, tarkim, apie 30 eurų, tai darbdaviui jis pabrangsta iki 50 eurų. Šios priežastys lėmė, kad labai smarkiai sumažėjo įmonių perkamų sporto abonementų darbuotojams skaičius – ne keliais procentais, bet dešimtimis procentų. Dėl to darbdavių motyvacija šiuo klausimu visiškai sumenko.
Verta paminėti, kad iki krizės darbdaviai, ieškodami priemonių, kaip padidinti savo įmonės darbuotojų motyvaciją, neretai sumokėdavo už jų narystę sporto klubuose. Įmonės suprato, kad sportas yra naudingas paskatinimas, nes mokestis už sporto klubo abonementą yra puiki investicija į darbuotojo sveikatą. Buvo tikimasi, kad sportuojantis darbuotojas bus ne tik laimingesnis, bet ir sveikesnis, o tai reiškia, kad darbingesnis ir naudingesnis įmonei.
Šalies mastu darbuotojų skatinimas judėti lemia geresnius sveikatos rodiklius. Atsiranda didesnis darbo našumas – per tą patį laiką darbuotojas gali padaryti daugiau, sukurti daugiau produktų, o tai reiškia didesnį šalies BVP.
Dabartinę situaciją šalyje padėtų išspręsti grąžinta ankstesnė mokėjimo už sporto abonementus darbuotojams tvarka, kai kolektyvinis korporacinis sportavimas būdavo įtraukiamas į įmonės sąnaudas. Svarbiausia, kad nebūtų jokio papildomo apmokestinimo, nes tai yra didžiausias stabdis. Pažvelkime į kitų valstybių pavyzdžius – jeigu darbdavys investuoja į darbuotojo sveikatą, kai kuriose šalyse jis netgi sulaukia tam tikrų mokestinių lengvatų.
Yra dar viena galimybė, kuri paragintų žmones kuo daugiau judėti, – į šį procesą galėtų įsitraukti net ir bendrosios praktikos gydytojai, kurie pacientams tikslinį fizinį aktyvumą paskirtų kaip vieną iš gydymo priemonių. Juk seniai visiems žinoma, kad judėjimas gali būti puiki priemonė, padedanti išvengti širdies ir kraujagyslių ligų ir nutukimo, kas ne tik didina darbingumą, bet ir leidžia mažinti ankstyvą mirtingumą.
Aurimas Mačiukas yra Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) vadovas
