 |
Kaupiantieji rizikingesniuose fonduose pabūgo
Vertybinių popierių komisijos duomenimis, 2011 metų vidutinė Lietuvos II pakopos pensijų fondų vieneto vertė sumažėjo 2,88 procento, o sausį padidėjo 2,93 procentų, taigi kompensavo praėjusių metų vertės sumažėjimą. Tuo tarpu konservatyvių pensijų fondų vertė nuosaikiai paaugo, tad dalyvių, kurių pensinis amžius arti, akcijų rinkų nuosmukis nepaveikė.
Vis tik kaupiantieji pensijas rizikingesniuose fonduose pastarosiose savo finansinėse ataskaitose pamatė ne itin optimistinius rezultatus. Vertybinių popierių komisija (dabar Lietuvos bankas) atlikusi tyrimą, pastebėjo, kad po 2008 metų, kai rinkos krito, pensijų fondų klientai ėmė keisti fondus – norėdami išsaugoti kaupiamas lėšas, savarankiškai pereiti iš rizikingų į mažiau rizikingus. Ir kas nutiko? Tyrimo duomenimis, devyni iš dešimties (90 proc. tyrimo dalyvių) pasirinko netinkamą laiką ir jų sukaupta suma sumažėjo, nes žmonės vadovavosi emocijomis. Tai tapo ankstyvo ir skuboto vertinimo pasekme. Pensijų fondų dalyviai neturėtų skubėti keisti fondo į mažiau rizikingą tik dėl vienų metų grąžos rezultato, o įvertinti, kokią ilgalaikio investavimo riziką nori prisiimti.
Lyginti palyginamus pensijų fondus
Kaip pasitikrinti, ar mano pensijų fondas dirbo gerai? Vienas variantas – retkarčiais palyginti įvairių pensijų fondų grąžos rezultatus. Tačiau norint palyginti įvairių bendrovių valdomų fondų rezultatus, reikia įsitikinti, kad lyginami tokio paties rizikingumo fondai. Jei žmogus II pakopos pensiją kaupia didžiausio rizikingumo fonde, jis gali pasidomėti, kaip sekėsi kitų bendrovių valdomiems atitinkamo rizikingumo fondams atitinkamu laikotarpiu (pavyzdžiui, per paskutiniuosius metus). Tačiau kategoriškai vertinti, kad vienas fondas dirba efektyviai arba neefektyviai, nereiktų – investavimo rezultatai priklauso ir nuo pasirinktos investavimo strategijos, kuri ilgainiui pensijų fondui gali užtikrinti geresnį augimą. Jei kyla dvejonių, visada patariama kreiptis į pensijos kaupimo bendrovę ir paprašyti patikslinti esančią situaciją.
Kada verta išties sunerimti kaupėjui?
Jei pensija kaupiama netinkamo rizikingumo fonde. Pavyzdžiui, jei jums iki pensijos liko septyneri ar mažiau metų, o pensijos kaupimas patikėtas didžiausios rizikos fondui. Toks atvejis, kai klientas pensijai kaupia per kitus sprendimus (pvz., III pakopos pensiją), o II pakopos fondų turtas vertinamas bendro pensijų portfelio kontekste, veikiau būtų reta išimtis. Dažnesnė situacija, kai trisdešimtmetis kaupia konservatyviai – jis rizikuoja nesukaupti reikšmingos sumos. Vidutinis pensijos fondų klientas yra apie 35 metų amžiaus, taigi kaupti pensijai jam dar lieka 30 metų. Idealiu atveju apie pensijos kaupimą turėtų būti pagalvota vos tik gavus pirmąjį nuolatinį darbą.
Kitas dalykas, jei iki pensijos liko nedaug, o pradėta kaupti vėlai – tuomet lieka per mažai laiko sukaupti reikšmingą sumą, o rizikuoti pensijų lėšomis nebegalima. Tokiu atveju belieka didinti sumą, kurią atidedate III pakopos pensijai.
Kaupimas gyvenimo ciklo principu
Kai kurie pensijos kaupėjai mėgsta nuolat stebėti investavimo rezultatus ir patys kaitalioti fondus. Esama ir tokių, kurie fondus keičia ir kelis kartus per savaitę. Taip žmogus yra įsitikinęs, kad bus uždirbta didesnė grąža. Deja, neretai toks blaškymasis atneša daugiau žalos nei naudos. Pensijų fondų valdytojai kasdien stebi ir analizuoja rinkas ir yra suinteresuoti kuo geresniais investavimo rezultatais, nes, natūralu, sėkmingi rezultatai pritrauks jiems dar daugiau klientų.
Svarbu nepamiršti, kad efektyviausia pensiją kaupti gyvenimo ciklo principu – pagal kaupėjo amžių, o tiksliau pagal tai, kiek laiko lieka iki pensijos. Jei iki pensinio amžiaus dar toli – 25-30 metų – investuoti pensijos kaupimą verta patikėti rizikingiausiems pensijų fondams, galintiems uždirbti didžiausią grąžą. Metams bėgant turi būti keičiamas ir fondas – iš rizikingesnio į konservatyvesnį. Tai yra, kuo mažiau laiko iki senatvės – tuo konservatyviau turi būti investuojamas kaupėjo turtas. Pensijos kaupėjui patariama atkreipti dėmesį ir pasitikrinti, ar jis pensiją kaupia tinkamo rizikingumo fonde.
Vertinti ilgesniu laikotarpiu
2014-aisiais sueis 10 metų nuo pensijų fondų investavimo pradžios Lietuvoje. Per šį laiką finansų rinkos patyrė dvi stiprias krizes. Praėjusieji metai investuotojams buvo vieni blogiausių – prastesni tik 2008-ieji (visais kitais metais buvo uždirbta teigiama grąža) – tai atsispindėjo ir pensijų kaupimo ataskaitose.
Visgi šį laikotarpį fondų valdytojai vertina kaip galimybę – įsigydami nuvertėjusias akcijas per ilgą laikotarpį iš jų tikisi gauti gerą grąžą pensijų kaupėjams. Nepaisant valdytojų optimizmo, prasti metai akcijų rinkose gali paskatinti nusivylimo pensijos kaupimu bangą. Tačiau šiuo atveju svarbūs du niuansai. Pirma, tie, kurie išeina į pensiją ir kaupė konservatyviai, vis tik padidino savo pensijos turtą. Antra, tie, kurie pensiją kaupia vos trečius ar penktus metus ir kuriems iki pensijos dar toli, turėtų atminti, kad mažiausias galimas pensijos kaupimo laikotarpis yra 10 metų. Per trumpą kaupimo laikotarpį nereiktų skubėti nei liūdėti, nei džiaugtis. Pensijos kaupimo nauda pradeda aiškėti mažiausiai po 10 metų, o tikrasis rezultatas pasimato tik artėjant pensiniam amžiui.
Taigi svarbiausia kaupiančiajam pensiją – tinkamai pasirinkti investavimo riziką ir laikytis to pasirinkimo. Pagrindinis kriterijus, renkantis tinkamo rizikingumo fondą, yra kaupėjo amžius.
