Aurimas Navys: Sootočestvinykai, klozetai ir branduolinės raketos

Aš labai gerbiu kiekvieną savo skaitytoją. Ne, rimtai. Ypač kritikus, kurie šiais itin glaudžios pakaitinės komunikacijos – socialinių tinklų, taigi feisbuko, laikais, gali bet kada – žybt – ir parašyti man tiesiai savo skaudulį. Todėl jų, kritikų, dėka buvau nusprendęs rašyti tik apie gerus dalykus.
Aurimas Navys
Aurimas Navys / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Štai jau lapkričio vidurys, pradedu aš, – o vis plius dešimt. Ir lietutis žolę palaisto...

Bet staiga, lapkričio 10-ąją, nutinka trys per daug jautrūs dalykai. Lyg karieso pažeistą danties nervą užkabina, ir taip per naktį skauda...

Matote, Seimo narė negrą su klozetu sulygino. Kvapų prasme, taip sakant. Sujudo internautai ir socialtinklaraštininkai. Kultūrologai ir kitokie vyriausieji įvairių dalykų ekspertai ėmė gėdinti Seimo narę, nes tokie dyvai jau dabar tai tikrai peržengia Marijos Žemės tolerancijos ribas. Kur tai girdėta, kad išrinktasis, atsiprašau, išrinktoji, negrą ne šiaip kokiu negru, bet, iš esmės, klozetu vadintų!

Tačiau didžioji valstybės piliečių dalis smagiai kikeno sau į kumštelį, o kai kurie nepadoriai, lyg koks laukų artojėlis Kaštonas žvengė atvirai rodydami savo dantis. Taip juk ir reikia, juk kas čia tokio? Negras yr negras, bylojo mūsų seneliai, prunkšdami vos suprantama kalba vienas kitam savo džiaugsmu spjaudėsi jie.

Liberalusis jaunimas, vaidindamas sunerimusio katino paieškas, na, patys žinote kam, atsakingai dalijosi įspūdžiais, kad gal kiek ir per smarkiai Seimo narė, bet juk žodžio laisvė...

Ir man kažkaip liūdnoka ima darytis, ne, ne dėl didžiosios komentatorių ir neapgalvoto sulyginimo rėmėjų dalies. O dėl tų, kurie aršiai mala ponią Dalią T. į politikos miltus. Nes socialiniais tinklais, didžioji šių išsilavinusių garbių kovotojų prieš rasizmą dalis, tarpusavyje siuntinėjasi žinutėmis, kurių atspindžiai pasiekia mane, užsispyrusį nuo šiol rašyti tik gerai ir gražiai: „nu blet, gerai pavarė, ką?“

Bet negaliu priekaištauti nei jiems, save apgaudinėjantiems, nei išrinktajai. Tik prieš darant kokią išvadą, matau, jau laikas antrąjį dalyką aptarti.

Ogi kito išrinktojo, ir ne šiaip, eilinio politikierio, bet pagrindinio valdančiosios daugumos, vyriausybės ir partijos pirmininko, kandidato į prezidentus, varinėjamas kalbeles iš Seimo tribūnos apie mušamus Amerikoje negrus. Žinoma, ne taip šviesiai tiesiai, kaip p. Dalia T., nes mūsų premjeras atsargus, ir savo žodžius darbo grupėse apgalvojantis žmogus.

Ir, tiesą pasakius, matyt, ne pats juos ir sugalvojantis, bet eilinį sykį savo komunikacijos žynių paprotintas, ima ir nesusilaiko. Tad tuo metu, kai skubiais Vyriausybės nurodymais dangstomą kurortinę, mokesčių mokėtojų pinigais pateptą odisėją atsiverčia specialiųjų tarnybų skaitytojai, o įvairių kairiosios minties puoselėtojų statybinės materializacijos imamos klibinti prokuratūros laužtuvais, premjeras savo keletą pionieriškų „ne“ (kankinkit, budeliai, smarkiau) sutvirtina pereidamas į puolimą: opozicija, kelianti į viešumą socdemų prikakotus triusikėlius, esanti pati ne be nuodėmės. O tai, kad STT ir prokurorai jau mina ant kulnų mosuodami Baudžiamuoju kodeksu, pasirodo, yra niekieno kito, bet konservatorių darbas.

Ir vėl, kaip reikaluose su lėktuvo klozetu, masė tyliai ošia. Kukliau, nes politika – dalykas purvinas, ir jokiuose SPA neatplaunamas. Tačiau net ir po žento reikalų, 62 procentai (du iš trijų, mielas skaitytojau), Lietuvos rinkėjų pritaria tokiems partijos ir vyriausybės lyderio žygiams.

Nusispjauti jiems į tai, kad Rusija atvirai siunčia vakarams žinią – 30 mln. sootečestvynikų gyvenama teritorija iki Berlyno – jos politinio prisiskyrimo sau dalis.

Ir vėl i, kaip pirmuoju atveju, negaliu priekaištauti nei rinkėjams, nei, juo labiau, panašu, kad partinę mokyklą baigusiems A.Butkevičiaus piaro ekspertams. Bet dar trumpai apie rimčiausią - trečiąjį nutikimą. Tik megztą beretę užsidėsiu.

Taigi. O įvyko štai kas. Tęsdamas Lavrovo lūpomis lapkričio 2 d. išsakytą būtinybę nepailstančiai visomis priemonėmis, leidžiamomis tarptautinės teisės, ginti už Rusijos ribų gyvenančius sootečestvynikus, Rusijos prezidentas pareiškė, kad Rusija imsis atsakomųjų priemonių, skirtų stiprinti strategines branduolines pajėgas. Matyt, tai įeina į jau minėtą visų priemonių gynybinį arsenalą.

Vien tik gynybinį strateginių branduolinių pajėgų pobūdį nurodo ir Vladimiro Vladimirovičiaus pažadas vystyti tokias smogiamąsias sistemas, kurios įveiktų bet kokį priešraketinį skydą.

O dabar trumpas testukas. Jūs įeinate į tėvynainių bendriją, kurią branduolinėmis raketomis žada ginti Kremliaus režimas, jeigu: esate etninis rusas, gyvenantis už Rusijos Federacijos ribų ir turintis šios valstybės pasą, arba esate vienas iš tų, kurie gyveno Sovietų Sąjungoje arba Rusijoje, esate sąmoningai pasirinkęs dvasinį, kultūrinį ar teisinį ryšį su Rusija; na, ir galiausiai, esate tiesioginis bet kurių iš trijų pirmųjų palikuonis.

Juokingas jums šis testukas ar ne, bet tai Rusijos įstatymais apibrėžtas sootečestvyniko terminas, vadinasi, ir visų įmanomų priemonių panaudojimas jiems ginti,irgi yra teisėtas.

Ir visiškai nepriklausomai nuo mano ir mano kritikų norų, negaliu imti ir rašyti, kad suvedus į google vardą Algirdas, pirmuoju siūlymu pasirinkti rodomas Algirdas Mykolas, ir tik antruoju – Butkevičius, nors gal tai būtų gražu ir kritikams mažiau darbo į feisbuką rašinėti (teisybės dėlei, reikia pasakyti, kad ketvirtoje vietoje – pats Julius Greimas).

Kol mes neimsime gerbti savęs, nesitaikyti su sovietinio paveldo draiskanomis, kol stovėsime su ištiesta ranka ir prašysime leidimo gyventi savo valstybėje, tol būsime panašūs į tą lėktuvo klozetą, dergiamą visų rasių, tikėjimų ir tautybių.

Todėl tenka visus šiuos tris dalykus susieti. Nes ir p. Dalios T. negailestingi kritikai, patylomis ar garsiai besidžiaugiantys negro ir klozeto palyginimu, ir didžioji dalis piliečių, pateisinančių partijos ir jos lyderio bei pirmininko veikas, iš tiesų yra dvasiniais, kultūriniais ir teisiniais ryšiais su Rusija susiję tėvynainiai.

Todėl ir mažiausią rūpestį jiems kelia teroristinio Kremliaus režimo ketinimai branduolinėmis raketomis ginti jų pačių teises už Rusijos ribų. Ar, paprasčiau sakant, nusispjauti jiems į tai, kad Rusija atvirai siunčia vakarams žinią – 30 mln. sootečestvynikų gyvenama teritorija iki Berlyno – jos politinio prisiskyrimo sau dalis.

Kaip ir į tai, kad Lietuvą valdančios daugumos atstovams jau ne tik padai svylai, bet ir sėdimoji arti liepsnos. Ką jau ten. Dideli dalykai matomi iš toli, o žymiai arčiau kūnelio - mielos tetos iš Seimo nusišnekėjimai.

Ir nereikia nei Sankt-Peterburgo trolių fabriko, nei Kiseliovo laidų per vrutv, nei visų tų 1,3 mlrd. USD, Kremliaus režimo skiriamų zombių kariaunai politinio intereso zonoje išlaikyti. Nes kol mes neimsime gerbti savęs, nesitaikyti su sovietinio paveldo draiskanomis, kol stovėsime su ištiesta ranka ir prašysime leidimo gyventi savo valstybėje, tol būsime panašūs į tą lėktuvo klozetą, dergiamą visų rasių, tikėjimų ir tautybių.

P.S. O juk būtų miela, gražu ir malonu, suvedus google paieškos sistemoje Algirdas, pirmoje siūlomų variantų vietoje išvysti Algirdą Gediminaitį... Bet ir tada, mano brangūs kritikai, tuoj apkaltinčiau jus visišku istorijos neišmanymu. Juk paieškos sistemos pirmieji siūlomi variantai yra tie, apie kuriuos buvo daugiausiai kartų ieškoma informacijos.

P.P.S. Žodis „negras“ tekste naudojamas sąmoningai, siekiant labiau atskleisti temos tragediją, nesiekiant pažeminti ar kitaip sumenkinti kitų rasių atstovus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis