Inovacijų ir skaitmenizacijos srityje siaubingai atsiliekant nuo konkurencingiausių Azijos ekonomikų, Europoje toliau tekės pinigų upės į žemės ūkį. Mes girdėsime apie tai, kad ES pagrindinis prioritetas dabar bus žaliasis kursas, skaitmenizacija ir technologijos, bet žinome, kad tikrieji prioritetai politikoje yra ten, kur eina pinigai. Tai palyginimui:
-
ES bendrajai žemės ūkio politikai skiriama 356.3 mrld. €
-
ES bendrajai mokslinių tyrimų ir inovacijų programai „Horizontas“ skiriama apie 76 mlrd. €
-
Erasmus+ 21 mlrd. €
Pastarieji du dar ir tapo derybų aukomis ir buvo apkarpyti paskutinę minutę nuo pirminio Komisijos pasiūlymo.
Beje, pamenu, 2009-aisiais būnant pirmo kurso studente ES biudžeto skaičius surasti buvo kur kas lengviau nei dabar būnant Seimo nare. Tikrai pasistūmėta painesnėje ES biudžeto sandaroje, pakišant skaičius po kitais skaičiais, ir galiausiai kiek procentų kam iš bendro iždo skiriama net nerodoma.
Iš tiesų, kai Vakarų Europos žemdirbiai gauna vienokias išmokas, o mes mažesnes, aplanko neteisybės ir antrarūšiškumo jausmas. Ir pergale laikome tai, kad Lietuvos ūkininkams išmokos pakils nuo 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais. Beje, sakoma, kad didelė dalis ūkininkų nematė tų 177 eurų. Didžiąją dalį Lietuvai skiriamų išmokų susirenka mažoji saujelė stambesnių.
Mes girdėsime apie tai, kad ES pagrindinis prioritetas dabar bus žaliasis kursas, skaitmenizacija ir technologijos, bet žinome, kad tikrieji prioritetai politikoje yra ten, kur eina pinigai.
Jau kurį laiką Europos Audito Rūmai, o taip pat ir mūsų Valstybės kontrolė sako – Bendroji žemės ūkio politika ES visada buvo pirmiausiai skirta paremti smulkiam žemės ūkiui, šeimos ūkiui, o ne kaip kokius viščiukus broilerius auginti agrooligarchus, kurie Lietuvoje stumdo rusiškas trąšas, kuria serialus, pila piliakalnius, valdo politines partijas ir galiausiai valstybę. Suprantu ir žinau, kad Lietuvoje yra puikių ir inovatyvių ūkininkų, kurie dabar kenčia dėl anksčiau įvardintų.
O jūs tik įsivaizduokite jeigu tuos šimtus milijardų eurų Europa sukeistų vietomis. Į mokslą, švietimą, eksperimentus investuotume labiau nei į agrokultūrą. Kaip tada atrodytų Lietuva ir Europa?
Įsivaizduokite, jeigu derybose dėl ES biudžeto Lietuvos derybininkai pakeltų galvą „aukščiau bliūdo iš kurio valgo“ (pagal H.Radauską) ir pasakytų, gal jau laikas XXI amžiaus prioritetams? Pasisakytų už investicijas į mokslą ir technologijas ir už laisvą konkurenciją žemės ūkyje. Tikiu, kad tai gali tapti realybe greičiau.
Aušrinė Armonaitė yra Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė.
