Publikacijoje „Armėnų genocido 100-ųjų metinių minėjime – viltys, kad žmonija pasimokė iš klaidų“ aprašytas Vilniuje, Genocido aukų muziejuje, surengtas 100-ųjų armėnų genocido metinių minėjimas.
Pirmojo Pasaulinio karo metu visos Osmanų imperijos tautos išgyveno tragediją. Niekas nesiginčija dėl armėnų kančių šiame tragiškame istorijos epizode. Tačiau privalu pažymėti, jog kentėjo turkų, armėnų ir kitos tautos.
Nėra jokių abejonių, kad šis laikotarpis turi būti nuodugniai ištirtas. Suprasdami tai, mes pakvietėme Armėniją įkurti bendrą istorijos komisiją nagrinėti 1915 m. įvykius moksliniu aspektu. Esame įsitikinę, kad istorikams turėtų būti suteikta teisė išnagrinėti 1915 m. įvykius ir išaiškinti juos.
Šiuo tikslu Turkija yra pasiruošusi skatinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis tikėdamasi, jog mokslinis ir objektyvus Turkijos, Armėnijos, kitų šalių ir institucijų archyvų tyrimas padės atskleisti istorinę tiesą.
Nėra jokių abejonių, kad šis laikotarpis turi būti nuodugniai ištirtas. Suprasdami tai, mes pakvietėme Armėniją įkurti bendrą istorijos komisiją nagrinėti 1915 m. įvykius moksliniu aspektu.
1915 m. įvykiai Turkijoje nėra tabu. Priešingai, apie juos diskutuojama laisvai ir atvirai. Tokio paties požiūrio tikimės iš Armėnijos, leisdami pareikšti alternatyvius naratyvus ir neselektyviai pristatydami jų archyvinę medžiagą.
Priešingai konstruktyviam Turkijos požiūriui, vienašalis Armėnijos 1915 m. faktų išdėstymas yra paremtas turkų demonizacija.
Remiantis tokiu nusistatymu, bet koks teisingas šio istorinio periodo traktavimas moksliniu ar teisiniu aspektu yra parodomas kaip neigimas ir yra nutildomas. Toks požiūris trukdo šioms dviem tautoms normalizuoti santykius. Tačiau Turkija neapleidžia savo pastangų užmegzti atvirą dialogą su Armėnija.
Terminas „genocidas“ apibūdina aiškiai apibrėžtą nusikaltimą su specifinėmis įrodymo sąlygomis. Pirmą kartą jis teisiškai apibrėžtas Konvencijoje dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį (Genocido konvencija), priimtoje 1948 m. Jungtinių tautų Generalinėje Asamblėjoje.
Tarptautiniame teisingumo teisme (TTT) keliami labai aukšti reikalavimai siekiant teisiškai įrodyti „genocidą“. Tam, kad būtų nustatytas genocidas, privalo egzistuoti specifinis tikslas (dolus specialis), kuris turi būti įtikinamai įrodytas.
Tikslas, kuris apibrėžia genocidą, yra „sunaikinti visiškai ar iš dalies“ tam tikrą grupę. Taigi pagal TTT teismų praktiką, tam tikros grupės narių deportacija arba perkėlimas nebūtinai yra prilyginamas tos grupės sunaikinimui, taip pat toks sunaikinimas nėra automatiška tokio perkėlimo pasekmė.
Perinçeko byloje prieš Šveicariją Europos Žmogaus Teisių Teismas atskyrė tarptautinio teismo nustatytą Holokaustą nuo 1915 m. įvykių. Europos Teismas taip pat išreiškė abejonę dėl tariamai egzistuojančio bendro sutarimo dėl teisinio 1915 m. įvykių apibrėžimo kaip genocidas.
Teismas padarė išvadą, kad tariamai bendras sutarimas negali būti siejamas su „genocido“ sąvoka, kuri yra tiksliai apibrėžtas teisinis konceptas.
Taip pat privalau pabrėžti, jog Jungtinės Tautos nėra pripažinusios „armėnų genocido“, kaip kad teigiama pranešime.
Aydan Yamancan yra Turkijos Respublikos ambasadorė Lietuvai
