Ta proga bus surengtos didelės iškilmės, o premjeras pažadėjo paversti Britaniją klestinčia šalimi už ES ribų. Parlamentui svarstyti jau pateiktas šalies biudžeto projektas, apimantis ambicingus planus, bei siekiamas įgyvendinti reformas daugelyje sričių.
Antras ,,Merlaisono baleto“ aktas
Tačiau tai visiškai nereiškia, kad bus pagaliau baigta „Brexit“ epopėja ir britai išplauks į plačiąsias jūras. Pasiektas susitarimas apibrėžia tik laikino išsiskyrimo tvarką: ES piliečių teisių garantijas, apsidraudžiamą priemonę dėl sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos atsiradimo, pereinamojo laikotarpio būtinumą bei pateikia skyrybų sąskaitą, siekiančią apie 33 mlrd. svarų.
Kai Britanija sausio 31 d. pagaliau paliks ES, prasidės antrasis Merlaisono baleto aktas, kuris gali reikšti dramatišką įvykių posūkį tiek su komiška, tiek su tragiška baigtimi. Britanijos vyriausybės laukia sunkus išbandymas: reikės susitarti su artimiausiu savo partneriu ES dėl naujo tarpusavio prekybinių santykių modelio. Būsimosios derybos nebus lengvos. Jos gali būti net sunkesnės, ilgesnės ir labiau varginančios negu pirmosios (derybos dėl išstojimo sąlygų užtruko 3 metus).
Įdomu tai, kad derybų metu abi pusės atsidurs ceitnoto situacijoje. „Brexit“ data jau vieną kartą buvo perkelta iš 2019 m. kovo 29 d. į 2020 m. sausio 31 d. Tačiau kol kas niekas nesiėmė koreguoti paties pereinamojo laikotarpio pabaigos datos, kuri turėtų būti 2020 m. sausio 31 d.
JK išstojus iš ES prasidės 11 mėnesių trunkantis pereinamasis laikotarpis. Tuomet JK liks ES nare be balsavimo teisės. Formaliai ji jau nebepriklausys Sąjungai, bet ir toliau bus ES vidaus rinkos ir muitų sąjungos dalis, laikysis laisvo asmenų judėjimo taisyklių, mokės įmokas į ES biudžetą, liks susaistyta su ES teise ir privalės jos laikytis.
Bet jeigu per 11 mėn. nepavyks baigti derybų ir pasirašyti naujos prekybinės sutarties pereinamasis laikotarpis nebus pratęstas. Tokią blokuojančią nuostatą įtvirtino ir britų parlamentas. Daugiau jokių „pratęsimų“ ir jokių „bet“?
B.Johnsono idealas – ambicinga laisvos prekybos sutartis
Derybas su ES reikės pradėti nuo nulio. Ir vargu ar bus galima išsiderėti naujas, geresnes sąlygas už dabartines, kurios visiškai neriboja prieigos prie vidaus rinkos. Britams reikės ne tik pripažinti apribojimus tokiuose jautriuose sektoriuose, kaip žemės ūkis ar paslaugos, bet ir kopijuoti europinius standartus ir tokiu būdu vėl paklusti juos „žeminančiai“ ES kontrolei.
B.Johnsono idealas – ambicinga laisvos prekybos sutartis: tokia, kokią neseniai pasirašė ES ir Kanada, kitaip vadinama CETA (Comprehensive Economic and Trade Agreement). Pats Briuselis ją vadina moderniausiu iš visų kada nors Europos sudarytų susitarimų.
Bet ar tai realu? Tokios derybos dėl prekybos susitarimų paprastai trunka keletą metų ar net dešimtmečių. Pavyzdžiui, ES ir Kanada dėl minėto CETA susitarimo derėjosi septynerius metus, o ES derybos su Japonija tęsėsi aštuonerius metus. Tuo tarpu ES derybos su JAV žlugo po trejus metus trukusių diskusijų.
Be to, net patys naujausi ir pažangiausi sudaryti susitarimai (ES–Kanada ar ES–Japonija) beveik nepanaikina apribojimų paslaugų sektoriui, kuris yra labai svarbus Britanijos ekonomikai. Todėl adaptavus šią sutartį britų finansinės institucijos prarastų galimybę teikti paslaugas ES vidaus rinkoje. O tai yra be galo svarbu Londono Sičiui.
Dėl narystės ES britų ekonomikos variklis – finansų paslaugos – veikia puikiai. Šis sektorius – nuo finansinių paslaugų iki parduotuvių ir viešbučių – aprėpia apie 80 proc. JK ekonomikos. Londono Sitis sukuria apie 10 proc. šalies BVP ir yra didžiausias pasaulyje finansinių paslaugų eksportuotojas. Jam tenka net 78 proc. prekybos ES valiutų rinkoje.
PPO sąlygos – geresnės negu ES grandinės
Neatmetama ir kita galimybė: JK palieka Bendriją su ES nepasirašiusi jokios prekybinės sutarties. Dvišalio prekybinio susitarimo nebuvimas reikštų beveik tą patį ką ir „Brexit“ be susitarimo. Tokiu atveju toliau galiotų pasirašyta Išstojimo sutartis, bet nebūtų jokios prekybinės sutarties. Esant tokiam scenarijui („Hard Brexit“) prekybą su ekonominiu bloku vyktų pagal Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) taisykles. O tai reiškia tarifines prekybos kliūtis ir preferencijų paslaugų rinkoje atsisakymą.
Jacobas Rees-Moggas, Britanijos Bendruomenių rūmų lyderis ir ministrų kabineto narys, kurį britų spauda vadina didžiausiu Anglijos snobu, pašiurpino net dalį savo kolegų paskelbęs, kad PPO sąlygos yra žymiai geresnės negu ES grandinės.
Baimes, jo nuomone, skleidžia „Brexit“ priešininkai. Toks galimas scenarijus nebus pasaulio pabaiga. Tačiau J.Moggas, tikriausiai, pamiršo, kad PPO taisyklės ir tarifai reguliuoja tik prekių apyvartą. Bet tos taisyklės nereguliuoja prekybos paslaugomis ir nepanaikina netarifinių prekybos barjerų.
Nuliniai muitai ir prekybinių kvotų nebuvimas būtų menkas derybų pasiekimas. Šiuolaikiniai prekybiniai susitariami apima žymiai daugiau, negu tokių kliūčių šalinimas. Dabar ne muitai, bet netarifinės kliūtys (licencijos, kilmės sertifikatai, techninės kliūtys ar kitos sistemos) daugiausia trukdo prekybai arba ją mažina.
Kortos europiečių rankose
Vis dėlto, atmetus emocijas, galima konstatuoti, kad visos kortos yra europiečių rankose. Koks gali būti lenktyniavimas tarp šalies, turinčios 66 mln. gyventojų, ir milžiniško turtingo ekonominio bloko beveik su 450 mln. gyventojų? Britanijos rinka apie 6 kartus mažesnė negu ES. Tai antra po JAV pasaulio ekonomika, didesnė negu Kinijos.
ES – didžiausia JK eksporto partnerė. Jai tenka 44 proc. britų eksporto ir 53 proc. importo. Už ES ribų JK daugiausia eksportuoja į Jungtines Amerikos Valstijas (13,3% bendros eksporto apimties) ir Kiniją (4,8%).
Lietuvos eksportas į Jungtinę Karalystę sudaro apie 1,1 mlrd. Eur. Tai devinta pagal eksporto apimtį Lietuvos prekybos partnerė. Pagrindinės Lietuvos eksporto į JK prekės: baldai, plastikai, mediena. Bet koks prekybos režimo pakeitimas neišvengiamai sumažins šiuos rodiklius.
ES prekybinis blokas maždaug yra tokio pat dydžio kaip JAV. Bet svarbiausia, kad jis yra prie pat JK. Todėl britai visada aktyviai prekiaudavo su kontinentine Europa. Ar sudaryti prekybiniai susitarimai su geografiškai nutolusiomis šalimis galės kompensuoti britams ES vidaus rinkos praradimą?
Todėl „Brexit“ kritikai ir baiminasi, kad nebus taip lengva sudaryti geresnio ir pelningesnio susitarimo su kitomis šalimis negu ES. Bet jeigu tai ir pavyks, sandoriai su trečiosiomis šalimis, tokiomis kaip Kinija, Indija ir Persijos įlankos valstybės, vis tiek neišspręs patekimo į pagrindinę ir gyvybiškai svarbiausią Britanijai rinką problemos.
Augant Azijos šalių ekonomikoms britų prekyba su jomis plėtosis toliau. Bet vien tik Kinijos ar Indijos dydis automatiškai nedaro geografiškai nutolusios šalies patrauklia savo prekybos partneriams.
Be to, artimiausiu metu BVP vienam gyventojui Indijoje ir Kinijoje toliau išliks gerokai mažesnis negu ES. Praeis dar daug metų kol šių šalių gyventojai taps turtingi ir galės reikalauti iš JK tokių pačių prekių ir paslaugų kokių šiandien reikalauja Europos gyventojai.
Algis Junevičius yra Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorius.
