Ypač nepagarba kitokiai nuomonei ar pozicijai išryškėjo pastaruoju metu. Tarybos posėdžiuose daugiau laiko skiriama įžeidinėjimams, o kartais net ir atvirai neapykantai, o ne normaliam darbui. Ir tą daro ne kas kitas, o kai kurie Tarybos nariai, kurie sau leidžia atvirai įžeidinėti vieni kitus, svaidosi nepagrįstais kaltinimais ar šmeižia net nesusimąstydami apie pasekmės ir kaip jų elgesys griauna ne tik jų pačių įvaizdį, parodo vidinės kultūros stoką, bet ir pakerta pasitikėjimą Taryba, politika ar demokratija apskritai.
Galbūt ir blogai, bet aš jau nebereaguoju į prieš mane nukreiptus įžeidinėjimus, ypač socialinėje erdvėje. Ir tai ne tik įvairūs epitetai, kuriamos nebūtos istorijos, bet ir vadinamieji memai, kurie akivaizdžiai prasilenkia su bet kokiu padorumu ar etika. Tačiau kaip meras privalau reaguoti į šiandieninę Tarybos narės, konservatorių frakcijos pirmininkės Rasos Petrauskienės asmeniniame profilyje jos pačios paskelbtą informaciją. Įrašą ji jau ištrynė, matyt, sulaukusi pamokymų, kad tai visiškai prasilenkia su etika. Tačiau prieš ištrinant jį jau matė daugybė žmonių, todėl moralinė žala – padaryta.
Savo įraše Rasa Petrauskienė ne tik atvirai tyčiojasi iš Administracijos direktoriaus išvaizdos, bet ir kviečia tai daryti kitus. Noriu pabrėžti – kviečia ne kritikuoti darbus, įgyvendinamą politiką, bet konkrečiai tyčiotis iš to, kaip žmogus atrodo. Ar Tarybos narei yra riba, ties kuria ji sustotų, susivokusi, kad negali žeminti kitų žmonių? Kokią moralinę teisę po to ji turi kalbėti apie vertybes, mobingą, patyčias? Kokį pavyzdį kaip politikė ji rodo visuomenei? Ar ne veidmainiška deklaruoti krikščioniškas vertybes, o po to žeminti kitą asmenį, kuris neatitinka jos įsivaizduojamų išvaizdos standartų, klijuoti etiketes?
Šiandien, deja, aš jau nesu nustebęs dėl tokio elgesio, aš esu nusivylęs. Dar liūdniau, kad taip elgiasi jaunosios kartos politikai, kurie, tikėjausi, turi savyje daugiau tolerancijos ar galų galiausiai – takto. Tačiau, kaip matome, opozicijos atstovė pasirinko ne konstruktyvią kritiką darbams ar idėjoms, o kito asmens žeminimą.
Dauguma mūsų turime vaikų ir siekiame jiems įskiepyti bendražmogiškas vertybes, tarp kurių tikrai nėra patyčių. Darželiuose ir mokyklose mokome, kad patyčios – nepriimtina. Smerkiame tokį elgesį darbinėje aplinkoje, visuomeniniame gyvenime. Tačiau kai kuriems Tarybos nariams visa tai – tik deklaracijos, tušti žodžiai, nes savo darbais, nuolatine veikla socialiniuose tinkluose jie neskatina diskutuoti, kritikuoti, dalintis mintimis ir idėjomis, o kuria patyčių kultūrą, kurioje deklaruoja: jei tu ne su mumis – tu prieš mus. Ir ne tik prieš mus – tu tiesiog prastesnis. O tam pasitelkiami ne tik melagingi pranešimai, kuriais sąmoningai klaidinami žmonės, bet ir patyčios, įžeidinėjimai, iš piršto laužtos istorijos, manipuliacijos vaizdais.
Šiandien man, kaip merui, dėl Rasos Petrauskienės elgesio yra gėda.
Man gėda, kad gyventojų išrinkti atstovai – Tarybos nariai, kurie turėtų dirbti dėl gyventojų ir gyventojams, kurie gali ir turi kartais nesutarti, šiandien skęsta įžeidinėjimų ir patyčių liūne, kurį patys ir kuria.
Šiandienis Rasos Petrauskienės įrašas yra visiškai netoleruotinas. Politikams taikomi aukštesni elgesio standartai. Todėl dėl Tarybos narės, konservatorių frakcijos pirmininkės Rasos Petrauskienės paskelbto įrašo kreipsiuosi į Klaipėdos rajono savivaldybės Etikos komisiją, kuri ir įvertins, ar toks elgesys deramas politikei, ar tokį bendravimo standartą mes, kaip politikai, laikome tinkamu pavyzdžiu visuomenei.
Ar tai bus pamoka politikei? Tikiuosi. Tikiuosi, kad ji suvoks savo klaidą ir atsiprašys Administracijos vadovo už savo amoralų elgesį, o visuomenė taip pat įvertins ir parodys, kad patyčios niekur negali ir neturi būti toleruojamos.
