Technologijos – būtinybės, ne amžiaus klausimas
Kokios asociacijos kiekvienam iš mūsų kyla galvojant apie vyresnio amžiaus žmones? Veikiausiai, ne vienas šią amžiaus grupę savo mintyse siejame su lėtumu ir nenoru mokytis naujųjų technologijų subtilybių. Standartizuojame vyresnius žmones ir pritaikome jiems populiarius stereotipus, kurie sako, kad jie nelinkę mokytis naujų dalykų, nesidomi naujovėmis ir inovacijomis, sunkiai prisitaiko prie (ypač) staigių pokyčių – kaip šiuo atveju visuotinis karantinas ir darbas iš namų – nenaudoja interneto ir kitų technologijų, netgi jų vengia.
Įdomu tai, kad, kaip rodo tyrimai, technologijų vengimas ar baimė (technofobija) yra ne tik vienas populiariausių stereotipų, taikomų vyresnio amžiaus personalui, bet patys vyresni žmonės šį stereotipą galiausiai ima taikyti ir sau. Turbūt daugelis esame girdėję vyresnio amžiaus asmenį teigiant, kad jam įsisavinti dar nepažintos technologijos ypatumus ir veikimo principus jau per vėlu. Dar daugiau, egzistuoja vadinamieji metastereotipai, t.y. žinojimas, kad kiti visuomenės nariai tam tikrai grupei priskiria esą ją nusakančius bruožus, informaciją bei savybes. Bijodami tik patvirtinti neigiamus stereotipus, kai kurie vyresni darbuotojai iš viso vengia mokytis naujų technologijų.
Darbo kontekste tai žalinga, nes stereotipai veda prie vyresnių darbuotojų diskriminacijos tiek darbo rinkoje, tiek organizacijose. Pvz., „Eurobarometro“ tyrimas rodo, kad diskriminacija dėl amžiaus dažniausiai egzistuoja darbo kontekste, o Lietuvoje vyresni darbuotojai tokią diskriminaciją patiria daug dažniau nei kitose Europos šalyse. Taigi, konkrečiai stereotipai reiškia tai, kad nepasitikima vyresnių darbuotojų technologiniais gebėjimais bei gebėjimu įsisavinti naujas technologijas, o vyresni, pritaikę tokius stereotipus sau, sėkmingai išvengia naujų įgūdžių mokymosi.
Skaitmenizacija, žinia, yra dabartis, o karjeros keitimas net ir vėlesniame amžiuje darosi vis populiaresnis.
Ką parodė perėjimas prie nuotolinio darbo iš namų pandemijos metu? Nemaža dalis vyresnio amžiaus darbuotojų nustebino ir savo vadovą, ir tikriausiai save patį. Neturėdami pasirinkimo pandemijos metu vyresnio amžiaus žmonės puikiai įvaldė naujausias technologijas ir įvairias nuotolinio bendravimo sistemas. Atsidūrę karantino sukurtoje realybėje jie suprato, kad technologijos – įveikiamas iššūkis ir tiek mums, tiek sau patiems įrodė, kad jie gali daugiau nei patys mano, o technologijos tėra būtinybės, patirties ir praktikos klausimas. Labai norint, viskas įmanoma.
Karantinas – ne atostogos, o sunki komandiruotė
Šiandien visi kalba apie tai, kaip reikės dirbti po karantino. Vyrauja tokie taktiniai dalykai, kaip patalpų paruošimas, saugumo užtikrinimas, fizinės distancijos palaikymas, apsirūpinimas dezinfekcinėmis priemonėmis ir t.t. Tačiau per mažai dėmesio skiriama darbuotojui. Ne vieną mėnesį jie dirbo itin sunkiomis sąlygomis – saviizoliacijoje, neretam teko ne tik dirbti, tačiau pasirūpinti ir šeima, vaikais, o kitiems reikėjo ne tik persiorientuoti ir priprasti prie naujų darbo sąlygų, tačiau ir mokytis naujų dalykų.
Tad vadovai turėtų prisiminti, kad darbas iš namų karantino metu – tai ne atostogos, o tarsi labai sunki ir alinanti komandiruotė.
Svarbus aspektas artimiausiai ateičiai yra kiekvienam iš mūsų ieškoti galimybių panaudoti naujai įgytus technologinius įgūdžius. Galbūt kai kuriems darbuotojams tai bus ne tik tolesnį darbą biure palengvinantys techniniai įgūdžiai. Galbūt tai bus naujos galimybės sustiprinti ryšius su klientais ar net atverti naujas karjeros galimybes. Skaitmenizacija, žinia, yra dabartis, o karjeros keitimas net ir vėlesniame amžiuje darosi vis populiaresnis.
Neužilgo visi sugrįšime į savo išsiilgtas darbo vietas. Kai kurie grįš įgiję naujų įgūdžių, kiti įvaldę naujųjų technologijų galimybes, o treti tiesiog geriau save pažinę. Tačiau tuo pačiu visi grįšime pavargę. Tad vadovai turėtų prisiminti, kad darbas iš namų karantino metu – tai ne atostogos, o tarsi labai sunki ir alinanti komandiruotė. Ir už ją, už visus veiksmus, už įdėtą darbą ir pastangas reikia savo komandai padėkoti, padėti atsikvėpti ir pasakyti AČIŪ.
Prof. dr. Bernadeta Goštautaitė yra ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkė.
