Berta Čaikauskaitė: Šventinis karpis svarbesnis nei sveikas artimasis?

Galima tik spėlioti, kiek skirtingų parduotuvių tokie interesantai apibėga, ieškodami pigesnės prekės ar šviežiau atrodančios žuvelės, kuri papuoš šventinį stalą. Akivaizdu, jog tradicijos su įdarytais karpiais neišeina iš mados ir kaltinti dėl to tik visuomenę, nepaminint prekybininkų, būtų kiek nesąžininga.

Revanšas prieš suvaržymus: perkam daugiau ir brangiau?

Vartojimo įpročius pakeisti nėra lengva. Ypač kai kalba pasisuka apie maisto produktus. Jau pirmojo karantino metu stebėjome akimirksniu nuo lentynų šluojamas kruopas, o dabar, rodos, visi lyg apsėsti ruošiasi gausiam Kalėdų stalui. Nesvarbu, kad prie jo šiemet susėsti turėtų kur kas mažiau artimųjų nei būdavo įprasta lig šiol.

Akivaizdu, jog tradicijos su įdarytais karpiais neišeina iš mados ir kaltinti dėl to tik visuomenę, nepaminint prekybininkų, būtų kiek nesąžininga.

Atrodytų, kone metus kasdien į veidą alsuojanti naujoji realybė ir ypatingai paskutiniu metu taip stipriai transliuojamas pagalbos bei supratimo šauksmas, rodos, galėjo išjudinti daugelio savimonę. Vis dėlto, būtent mūsų vartojimo įpročiai šiuokart gali tapti tuo lakmuso popierėliu, rodančiu, kiek stipriai mes subrendome.

Nors nuo kovo mėnesio pirkėjų srautai smarkiai krito ir toliau krenta visuose prekybos tinkluose – vien nuo lapkričio iki gruodžio vidurio įprastinis apsilankymas prekybos vietose smuko 4 proc., – rečiau ateinantys pirkėjai perka daugiau.

Būtent mūsų vartojimo įpročiai šiuokart gali tapti tuo lakmuso popierėliu, rodančiu, kiek stipriai mes subrendome.

Tai reiškia, kad pirkėjo krepšelis auga, į jį dažniau patenka geresnės kokybės, todėl ir aukštesnės kainos produktai. Neabejoju, kad, lyginant su ankstesniais metais, karantino diktuojamos sąlygos krepšelio kainą ganėtinai išaugino – juk pajamos, kurias planuota leisti pramogoms, kelionėms ar panašiems rekreacijos poreikiams, dabar atitenka tiesiog geresnės kokybės produktams. Natūralu, visi turime daugiau laiko suktis virtuvėje, eksperimentuoti ir bent iš dalies sukurti tai, kuo ankščiau mėgavomės kavinėse bei restoranuose.

Beje, vargu, ar suklysiu sakydama, – čia jau remiuosi asmenine patirtimi – bet karantino metu, pirmiausiai, visi keliai veda į didžiuosius prekybos centrus, kur vienu apsipirkimu galima gauti viską: nuo maisto iki bakalėjos prekių. Logiška būtų manyti, jog ir krepšeliai, pirmiausiai, auga būtent tokio segmento prekybos vietose. Ir čia prasideda įdomioji dalis, nes didcentriams tenka susitvarkyti ne tik su pandemijos iššūkiais, bet ir su atsakomybe prieš pirkėjus, darbuotojus, valdžią ir, žinoma, visuomenę.

Liūdna, tačiau tokių, kurie šiuo laiku nesiveldami į kainų karus išlaikė aukštą kokybės kartelę ir dar išvengė petys petin besistumdančių pirkėjų, yra vienetai.

Viena ranka glosto, kita – muša?

Būtų tikrai neteisinga sakyti, jog karantino metu prekybininkai specialiai skatino užeiti, būriuotis, rinktis prekes lyg niekur nieko. Tiesą sakant, lyg ir būta visai neblogų patarimų planuotis pirkinius iš anksto, raginimų naudotis nuotolinėmis paslaugomis, skatinimų nepamiršto saugumo reikalavimų.

Karantino metu, pirmiausiai, visi keliai veda į didžiuosius prekybos centrus, kur vienu apsipirkimu galima gauti viską: nuo maisto iki bakalėjos prekių.

Vis dėlto, ar ši skleidžiama informacija nenueidavo į antrą planą, čia pat toliau garsiai pranešant apie akcijas, siunčiant reklamines žinutes, reklamuojant mėnesio, savaitės, advento ar tik šios dienos pasiūlymus? Liūdna, tačiau tokių, kurie šiuo laiku nesiveldami į kainų karus išlaikė aukštą kokybės kartelę ir dar išvengė petys petin besistumdančių pirkėjų, yra vienetai. Tiksliau, vienetas.

Matydami super pasiūlymus, ekstra kainas ir išskirtines akcijas, pirkėjai ir šiemet plaukte plaukia į prekybcentrius – šios auditorijos paveikumas reklamai ir bandymas nepaminti tradicijų, deja, yra aukščiau sąmojo apie pasekmes. Noras ir toliau turėti šventes, tokias kaip kadaise – su įdarytais karpiais ir godžiai juos valgančiais greičiausiai seniai matytais giminaičiais – aplenkia bet kokį sveiką protą. Štai ir turim ką turim – liūdnus karūnuotųjų rekordus.

Berta Čaikauskaitė yra komunikacijos agentūros „Berta&“ direktorė.