SUSIJĘ: Ingrida Vėgelytė: Nusikalstamą aplaidumą valdžia dangsto taisydama istoriją.
Visada pabrėžėme, kad gyvenamojoje troboje buvusioje slėptuvėje-kamaraitėje bei sodybos daržinėje 1949 m. rudenį iškastame nedideliame bunkeryje iki 1950 sausio veikė LLKS visuomeninė dalis, buvo rengiamas ir spausdinamas Prisikėlimo apygardos laikraštis „Prie rymančio rūpintojėlio“). Centras yra prisidėjęs, kad sodyba pagaliau taptų savivaldybės nuosavybe, atliko detalius archeologinius sodyboje buvusio bunkerio tyrimus, taip pat parengė Sajų sodybos įamžinimo koncepciją. Reikia pabrėžti, kad Centro funkcijose nėra numatyti pastatų rekonstrukcijos ar atstatymo darbai; tokie projektai yra Kultūros paveldo departamento ir savivaldybių kompetencijoje. Tačiau Centro planuose yra numatyta įamžinti 14 vietų, susijusių su rezistenciniu judėjimu Radviliškio rajone, tarp jų ir Sajų sodyboje, Balandiškės k.
 |
| Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr./Ekspozicijos „Atiduok Tėvynei, ką privalai“ ir atstatyto partizanų bunkerio fragmentas Radviliškio r. Minaičių k. įrengtame memoriale. |
2010 m. Centro pastangomis įrengtas 1949 m. LLKS suvažiavimui ir vasario 16-osios Deklaracijai skirtas memorialas Miknių sodyboje (Minaičių k., Radviliškio r.). Centro atliktų detaliųjų archeologinių tyrimų rezultatų pagrindu atkurtas Prisikėlimo apygardos štabo bunkeris, kuriame 1949 m. vasarį visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo metu sukurti ir paskelbti svarbiausi Lietuvos Laisvės kovų sąjūdžio dokumentai, Vasario 16-osios Deklaracija, šiam įvykiui įamžinti pastatytas paminklas. Bunkeryje įrengta ekspozicija, kurioje atkurta autentiška to laikotarpio partizanų buveinė, dokumentų, rastų 2004 m. Miknių sodybos teritorijoje atkastame bidone, kopijos ir kt.
Kadangi straipsnio „Nusikalstamą aplaidumą valdžia dangsto taisydama istoriją“ autorė Ingrida Vėgelytė klaidingai ir tendencingai interpretuoja Centro istorikų parengtą pažymą, ją pateikiame skaitytojų žiniai.
...
DĖL VISOS LIETUVOS PARTIZANŲ VADŲ SUVAŽIAVIMO 1949 M. VIETOS
Istorinė-archyvinė pažyma
Siekiant nustatyti tikrąją visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo, įvykusio 1949 m. vasarį, vietą (toliau – Suvažiavimas), LGGRT centro specialistai pakartotinai atliko išsamų archyvinį – istorinį tyrimą.
Suvažiavimo vietos nustatymui lyginamosios analizės būdu ištirti šie Lietuvos ypatingajame archyve (toliau – LYA) saugomi dokumentai ir autentiški to meto įvykių dalyvių liudijimai:
- Jono Žemaičio baudžiamosios bylos LYA, f. K-1, ap. 58, b. Nr. 33960/3 tardymo protokolai;
- Viktoro Šniuolio baudžiamosios bylos LYA, f. K-1, ap. 58, b. Nr. 28600/3 tardymo protokolai;
- Adolfo Ramanausko-Vanago rankraštis „Pietų Lietuvos Srities štabo darbas 1948. X. 20 – 1950. I. 25“ (LYA, f. K-1, ap. 58, b. Nr. 44618/3, t. 19, l. 247 – 250);
- Prisikėlimo apygardos ryšininkės Marytės Pranevičiūtės baudžiamosios bylos LYA, f. K-1, ap. 58, b. Nr. P-9402 tardymo protokolai;
- R. Gedvilo baudžiamosios bylos LYA, f. K-1, ap. 58, b. Nr. 35231/3 tardymo protokolai;
- Sodybos šeimininko Stanislovo Mikniaus dukters Teresės Mikniūtės-Grigaliūnienės liudijimai, užrašyti istoriko, rezistento, signataro Gedimino Ilgūno (G. Ilgūnas „Bunkeris, kuriame buvo įkurtas Laisvės kovų sąjūdis“, Mokslas ir gyvenimas, 1999.)
- Sodybos šeimininko Stanislovo Mikniaus dukters Julijonos Mikniūtės-Petrėtienės liudijimai, įrašyti vaizdo juostoje (LGGRT centras, MD, Gyvosios atminties programa)
Jono Žemaičio 1953 m. liepos 14 d. ir 1953 m. liepos 23 d. tardymo protokoluose yra užfiksuoti aiškūs jo parodymai, kad visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas vyko Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje: „Pasitarimas (soveščanije) vyko Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje. Bunkeris buvo įrengtas kaime tarp Radviliškio ir Baisogalos. Kaimo pavadinimo neprisimenu, valstiečio pavardės, kurio sodyboje buvo įrengtas bunkeris, nežinau. Pasitarimas vyko 20 dienų“ (LYA, F. K-1, ap. 58, B. 33960/3, T. 1, l. 171.)
1953 m. liepos 23 d. J. Žemaičio tardymo protokole užfiksuoti šie parodymai: „Susitikome mes (su A. Ramanausku) 1949 m. naktį iš vasario 1-os į vasario 2-ą vienkiemyje, 5 – 6 km. nuo Radviliškio. Kitą dieną (parą), vėl gi nakties metu mes perėjome į Prisikėlimo apygardos štabo bunkerį, kuris buvo 8 – 10 km. piečiau mūsų susitikimo vietos. Tame bunkeryje aš – Žemaitis, Ramanauskas ir kiti Lietuvos ginkluoto pogrindžio vadovai buvome iki 1949 m. vasario 22 d. Ten vyko BDPS prezidiumo ir karo tarybos posėdis, kuriame buvo nuspręsta pakeisti ginkluoto pogrindžio organizacijos pavadinimą, t.y. organizaciją nuspręsta pavadinti LLKS […]
(LYA, F. K-1, ap. 58, B. 33960/3, T.1, l. 193 – 194)
Prisikėlimo apygardos štabo bunkeris buvo įrengtas 1948 m. spalio mėn. Radviliškio rajone, Mėnaičių kaime, ūkininko Stanislovo Mikniaus sodyboje. Tai tardymo metu liudija Prisikėlimo apygardos partizanas Viktoras Šniuolis : „ 1948 m. rudenį įrengėme bunkerį pas Miknių Stasį, Mėnaičių kaimo, Radviliškio r., gyventoją. Tame bunkeryje iki 1949 m. pavasario laikėsi Prisikėlimo apygardos vadas „Užpalis“ (Leonardas Grigonis), Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas „Naktis“ (Bronius Liesys), apygardos vado adjutantas „Džiugas“ (Laurynas Mingėlas), Organizacinio skyriaus viršininkas – mano brolis Vytautas, slapyvardžiu „Svajūnas“ (Vytautas Šniuolis) ir aš (Viktoras Šniuolis), tuo metu ėjęs Techninio skyriaus viršininko pareigas“ (LYA, F. K-1, ap. 58, B. 28600/3, T. 1, l. 30.)
Akivaizdžiai apie tuos pačius įvykius – visos Lietuvos partizanų vadų Suvažiavimą – kalba dokumentai ir iš A. Ramanausko, R. Gedvilo ir M. Pranevičiūtės baudžiamųjų bylų. Šie dokumentai papildo vienas kitą ir pakankamai patikimai nurodo partizanų vadų pirmuosius susitikimus ir kelią iki Prisikėlimo apygardos štabo bunkerio, kur įvyko Suvažiavimas.
Reikia pažymėti, kad nei vienas partizanų vadas tardymų metu nenurodė kaimo pavadinimo, asmenų, pas kuriuos buvo Prisikėlimo apygardos štabo bunkeris, pavardžių, be to, įvykių datas „nesiekė“ pateikti labai tiksliai.
Tai, kad visos Lietuvos partizanų vadų Suvažiavimas 1949 m. vasarį įvyko būtent Radviliškio rajone, Minaičių kaime, Stanislovo Mikniaus sodyboje įrengtame bunkeryje patvirtina ir Suvažiavimo amžininkų paliudijimai. „1948 metais rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, Radviliškio rajone, Minaičių kaime, ūkininkų Miknių sodyboje įsirengėme apygardos būstinę. [...] 1949-tų metų vasario mėn. 2 dieną, minėtoje mūsų apygardos būstinėje įvyko visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. [...] 1995 12 Viktoras Šniuolis „Vitvytis“ (Grinkiškio kraštas, 2011, Radviliškis, Viktoro Šniuolio pasakojimas, psl. 197 – 198). Tą patį faktą patvirtina ir seserų Teresės ir Julijonos Mikniūčių, sodybos, kurioje vyko Suvažiavimas šeimininko S. Mikniaus dukterų - prisiminimai.
Taip pat reikia pažymėti, kad būtent Miknių sodyboje, Minaičių kaime 2004 m. atrastas partizanų archyvas su Prisikėlimo ir Kęstučio apygardų dokumentais, Suvažiavimo dokumentų projektais bei juodraščiais.
Išnagrinėjus ir sugretinus archyvinius dokumentus ir istorinių įvykių amžininkų atsiminimus, atsakingai konstatuojame, kad Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo posėdžiai 1949 m. vasarį vyko Stanislovo Mikniaus sodyboje (Radviliškio r., Mėnaičių k.) buvusiame Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje.
Analogiško patikimumo dokumentų, liudijančių, kad Suvažiavimas galėjo vykti ir Sajų sodyboje (Radviliškio r. Balandiškio k.) nerasta. Be to, J. Žemaičio parodymai apie tai, kad Suvažiavimas vyko ne kitur, o Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje ir jo nurodoma Suvažiavimo data (vasario 2 - 22 d.) aiškiai rodo nepertraukiamą Suvažiavimo eigą ir paneigia bet kokį Sajų sodybos vaidmenį Suvažiavime. Negana to, yra patikimi archyviniai dokumentai, liudijantys, kad 1949 m. vasario mėn. Balandiškio kaime, Sajų sodyboje nebuvo net bunkerio; iškastas jis tik 1949 m. spalio mėn. Taip savo parodymuose MGB tardytojams teigė V. Šniuolis (LYA, f. K-1, ap. 58, b. Nr. 28600/3, t. 1, l. 31), sodybos šeimininkas Stanislovas Sajus (LYA, f. K-1, ap. 58, b. Nr. 28600/3, t. 2, l. 25) ir jo duktė Genovaitė Sajūtė (LYA, f. K-1, ap. 58, b. Nr. 28600/3, t. 2, l. 34).
Paminėtina, kad Sajų sodyba yra susijusi su kitais reikšmingais ginkluotos rezistencijos įvykiais. Sajų gyvenamojoje troboje įrengtoje kamaraitėje ir sodybos daržinėje 1949 rudenį iškastame nedideliame bunkeryje nuo 1949 m. spalio iki 1950 sausio veikė LLKS visuomeninė dalis, buvo rengiamas ir spausdinamas Prisikėlimo apygardos laikraštis „Prie rymančio rūpintojėlio“. Sajų šeima visokeriopai rėmė partizanus, kurie rasdavo prieglobstį jų sodyboje.
LGGRTC Genocido ir rezistencijos
tyrimo departamento direktorius dr. Arūnas Bubnys
LGGRTC Memorialinio departamento
Vyriausiasis programų specialistas Dalius Žygelis
 |
| Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr./Bendras memorialo vaizdas Miknių sodyboje Minaičių k., Radviliškio r. |
