Lietuva dabar išgyvena virsmo laikotarpį – nuo branduolinės energetikos perėjo prie dujų, atsinaujinančių išteklių. Didelis pasiekimas tai, kad pasistatydama Suskystintų dujų terminalą įgijo energetinę nepriklausomybę nuo „Gazprom“ parduodamų dujų. Vis dėlto, kyla dilema, kaip ekonomiškai išvairuoti, kad į terminalą atgabenamos brangios norvegiškos dujos netaptų našta mūsų gyventojams.
Aš matau saulės ir vėjo energetikos panaudojimo kelią. Tokiu būdu ne tik mažiau tektų pirkti iškastinių išteklių, bet ir CO2 išmetimas sumažėtų, be to, mažiau importuodami sukurtume daugiau darbo vietų.
Tai ne mūsų Lietuvoje sugalvotas kelias. Vienoje vykusioje atsinaujinančių šaltinių konferencijoje buvo kalbama apie galimybes mažinti importuojamą energiją, t. y. iškastinį kurą, kuris dabar ES sudaro 60 procentų rinkos. Bent 1 procentą iškastinio kuro pakeitus atsinaujinančiais šaltiniais, šalyje sukuriama darbo vietų. Įkvepia Austrijos pavyzdys. Ten žmogui, pasistačiusiam saulės energijos modulį, kasmet mokama po 60 eurų ir per 25 metus kompensuojamos investuotos lėšos per pagaminamą energiją.
Saulės energijos gamyba dabar ir Lietuvoje kainuoja jau 4 kartus pigiau negu pačioje gamybos pradžioje. Manau, kad tai perspektyvu ne tik pramoniniam naudojimui, bet ir namų ūkiams. Saulės energetika galėtų užsiimti ir bendruomenės.
Dabar Lietuvoje 13 procentų energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, tai yra 7 proc. – iš vėjo jėgainių, ir tik daugiau kaip 1 proc. – iš saulės jėgainių. Visa kita energija – iš biokuro.
Dabar Lietuvoje 13 procentų energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, tai yra 7 proc. – iš vėjo jėgainių, ir tik daugiau kaip 1 proc. – iš saulės jėgainių. Visa kita energija – iš biokuro.
Optimistiškai vertinčiau ir vėjo energetikos plėtrą, kuri užtikrintų bazinę elektros energijos generaciją. Baltijos jūra – tinkama vėjo jėgainių statybai. Bangos čia daug mažesnės negu, pavyzdžiui, Šiaurės jūroje. Vanduo ne toks sūrus kaip kitur, vertinant korozijos riziką. O vėjo čia yra tikrai pakankamai.
Dėl branduolinės energetikos – tai jau vakarykštė diena arba praeities zombis. Apie tai savo nuomonę referendumu pareiškė ir tauta. Beje, ir Europos komisijos atstovai pranešė, kad imtis branduolinės energetikos – kiekvienos šalies apsisprendimo reikalas, tačiau ši sritis nebus remiama. Lietuvai nebėra ko žvalgytis į šią praeities šmėklą. Verčiau investuoti į išmaniuosius tinklus arba atnaujinti esamus, kurie jungtų saulės ar vėjo jėgaines.
Dabar, kai mūsų ūkio subjektai privalomai įpareigoti pirkti suskystintų gamtinių dujų terminalo dujas, reikia irgi ieškoti alternatyvų, kad energija ir, pavyzdžiui, šildymasis kai kurioms prie biokuro neperėjusioms savivaldybėms tokiomis dujomis nebūtų pernelyg brangus. Dabar pradėta šilumos ūkio pertvarka, kurios pagrindas – kogeneracinės elektrinės ir atsinaujinančių išteklių panaudojimas, būtų išeitis. O terminalo dujas galima panaudoti, pavyzdžiui, laivų kuro talpyklų užpildymui.
Birutė Vėsaitė yra Seimo narė, socialdemokratė
