Tai neįtikėtinas rezultatas, nes pranešimas labai palankus Lietuvai, kritikuojantis Europos Komisijos pasiūlymą bei 100 proc. palaikantis Lietuvos poziciją sunkiose derybose su kitomis ES šalimis. Reikia turėti omenyje, kad iki šiol EP buvo itin skeptiškas Ignalinos programos atžvilgiu ir pastaraisiais metais demonstravo abejones bei kritiką.
Ypač Lietuva buvo pliekiama 2016 m., kuomet Europos Audito rūmai savo specialiame pranešime kategoriškai rekomendavo nutraukti ES finansavimą projektui atskira eilute iš ES biudžeto bei siūlyti Lietuvai tam naudoti struktūrinių fondų paramą. Tokiu atveju, žinoma, kitiems Lietuvos projektams liktų gerokai mažiau ES struktūrinių fondų paramos.
Tai kas gi atsitiko, kad Lietuva sulaukė tokios sėkmės?
Kaip žinia, Europos Komisija, gegužės mėnesį pristatydama būsimo ES daugiamečio biudžeto planą, pasiūlė Ignalinos programai skirti kur kas mažiau lėšų nei yra suplanavusi ir suskaičiavusi Lietuvos vyriausybė – 552 milijonus eurų vietoj 780 milijonų. Taip pat pasiūlė pirmą kartą europiniu įstatymu nustatyti Lietuvos indėlio dalį ir pareikalavo, kad Lietuva padengtų bent 20 proc. uždarymo darbų.
Mano įsitikinimu, tai būtų labai neteisinga Lietuvos atžvilgiu. Tik priminsiu, kad Stojimo sutarties Protokole Nr. 4 (kuris apibrėžia Lietuvos įsipareigojimą, tapus ES nare, uždaryti nesaugią ir visai Europai grėsmę keliančią Černobylio tipo elektrinę, o ES, savo ruožtu, įpareigoja skirti „adekvačią“ paramą uždarymo darbams) nėra numatytas konkretus Lietuvos indėlio dydis. Iki šiol Lietuva savanoriškai prisidėjo 14 proc. prie uždarymo darbų finansavimo.
Kai tik sužinojau, kad EP rengs nuomonę Komisijos pasiūlymo atžvilgiu, paraginau Žaliųjų/ELA grupę, kurios nariu esu, siekti pagrindinio pranešėjo pozicijos. Vyliausi, kad tokiu atveju šis darbas atitektų mano gerai kolegei iš Vokietijos, branduolinės saugos klausimais itin autoritetingai europarlamentarei Rebeccai Harms.
Kai taip ir įvyko, kartu su Rebecca nuvažiavome į Lietuvą susitikimams Vilniuje bei Ignalinos elektrinėje. Į šį vizitą buvo įtraukti Komisijos, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ekspertai, Lietuvos energetikos ministras. Tuose susitikimuose nebuvo nei vieno eksperto, kuris abejotų Lietuvos pateiktais skaičiais ir numatytų darbų programa, kuri ateinančioje perspektyvoje apims itin rizikingą abiejų branduolinių reaktorių išardymą.
Visgi, suma, kurią pasiūlė Komisija, nepadengtų antrojo branduolinio reaktoriaus išmontavimo darbų, kurie tęsis ir kitoje finansinėje perspektyvoje. Rebecca suprato ir pritarė Lietuvos pozicijai, kad tokie rizikingi darbai negali būti pradėti, jeigu iš anksto nėra garantuotas finansavimas. Kiltų milžiniška rizika jei, atidarius reaktorių, tektų vėliau stabdyti procesą ir iš naujo tartis dėl trūkstamos sumos.
Be to, Rebecca, puikiai žinodama istorines aplinkybes ir Stojimo sutarties su Lietuva detales, taip pat suabejojo Komisijos noru didinti Lietuvos finansinį indėlį iki 20 proc. tokiame be galo brangiame procese.
Bronis Ropė yra Europos Parlamento narys
