Ne, toji nauda valstybei nebus labai svarbi materialiai – net ir nustojus vogti kurą ir naudotis valstybės mašina asmeniniams reikalams tvarkyti, sutaupyti dešimt tūkstančių eurų per metus pačiai valstybei didelės įtakos neturės. Bet valstybė praturtės sąžiningais piliečiais.
Nuo šio nedidelio pavyzdžio gali viskas pradėti keistis valstybinėse įmonėse. Juk panašios vagystės ir piktnaudžiavimai klesti dažnoje valstybinėje įmonėje, o ministrai lyg susitarę to nemato.
Prisiminkime, kaip prieš 30 metų vadindavome tuos, kurie pranešdavo apie girtą vairuotoją? Skundikas. O dabar? Kelių gaidelis. Ir dar tokius patys persekiojame, laukdami atvykstant policijos. Visuomenė keičiasi, privalo keistis ir valstybės įmonių vadovų mąstymas bei elgesys.
Daugelis matė reportažą televizijos laidoje 24/7, tikriausiai skaitė, kad tiedu jauni žmonės sugebėjo išversti iš koto šiaip jau nepajudinamą „Regitros“ Panevėžio filialo direktorių Raimundą Kireilį ir paklupdyti ant žirnių kampe tiesioginį savo viršininką vyriausiąjį specialistą Arvydą Šilinį.
Prisipažinsiu, tada susilažinau su laidos vedėja, kad bet kuriuo atveju tie drąsūs vyrai bus persekiojami. Sakiau, kad vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pakalbės apie tai, kad smerkia filialo direktorių, kad netoleruoja vagysčių, o tada prasidės...
Ir prasidėjo. Įmonės „Regitra“ spaudos atstovė Ingrida Kuorytė jau kitą dieną išplatino vieną iš tų vyrų dergiančią informaciją, esą jis turi drausminę nuobaudą, šioks ir anoks, o gal blogietis jis iš tikrųjų.
Vienas dalykas, tai tos drausminės nuobaudos galiojimas seniai buvo pasibaigęs ir todėl taip kalbėti ji neturėjo teisės, o kitas dalykas – tai yra klasikinis bandymo susidoroti su viršininkams nepalankiu darbuotoju atvejis.
Pusmetį dirbau Seimo sudarytoje darbo grupėje, kuri rengė Lietuvoje dar naują teisės aktą – Pranešėjų apsaugos įstatymą. Pagrindinis tokio įstatymo tikslas – apsaugoti nuo susidorojimo asmenis, kurie praneša apie rengiamus nusikaltimus ar piktnaudžiavimą tarnyba.
Nesenas atvejis – vienoje kalinimo įstaigoje apie kreivus viešuosius pirkimus prabilusi finansininkė buvo persekiojama tiesiog visos Lietuvos akyse. Nėra įstatymo, nebus ir apsaugos.
Todėl šiame įstatyme numatėme, kad nuo pirmos dienos, kai žmogus pripažįstamas pranešėju, jam yra suteikiama nemokama advokato paslauga, tam tikrais atvejais gali tikėtis ir finansinio atlygio, o darbdaviui tyrimo metu draudžiama tam darbuotojui sumažinti atlyginimą, pažeminti pareigose ar pervesti į kitas, mažiau apmokamas, pareigas, kaip nors bausti.
Tyrimo laikotarpiu darbdaviui draudžiama apie tą darbuotoją blogai atsiliepti, jį kritikuoti ir kitaip žeminti, net piktas ir smerkiantis darbdavio žvilgsnis, jeigu būtent taip pasirodė darbuotojui, darbdaviui gali baigtis blogai – jis gali būti iškviestas pas prokurorą pokalbio, o pačiu blogiausiu atveju jam gali būti pateikti įtarimai trukdant atlikti ikiteisminį tyrimą.
Pranešėjų apsaugos įstatymą Seimas jau priėmė, tačiau, kadangi reikia jį suderinti su kitais teisės aktais, jis įsigalios tik po metų. Tačiau šis įstatymas jau dabar gali tapti kelrode žvaigžde tiems, kurie nežino, ką reiktų daryti, kai susiduria su principingais darbuotojais.
Jeigu šis įstatymas jau galiotų, tai „Regitros“ spaudos atstovė Ingrida Kuorytė jau seniai trypčiotų prie prokuroro durų. Net ir tuo atveju, jeigu toji drausminė nuobauda tam darbuotojui dar galiotų, net jeigu jis būtų buvęs kada nors teistas, o ji apie tai dabar primintų.
Priminimas apie praeitį, kuri iš principo neturi nieko bendro su kuro vagyste šioje įmonėje, su direktoriaus elgesiu naudojantis valstybės transportu savo reikmėms, gali būti vertinamas kaip kritika, kaip spaudimas atsisakyti ankstesnių savo parodymų dėl galimo piktnaudžiavimo.
Praėjusią savaitę kreipiausi į vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną ir paprašiau, kad valstybinėje įmonėje „Regitra“ būtų atliktas tyrimas, o kalti būtų nubausti. Prašiau, kad tyrimo neatliktu pati „Regitra“, nes šios įmonės vadovais pasitikėti negaliu. Ir buvau teisus.
Gal manote, kad ministras kaip nors reagavo į Ingridos Kuorytės žodžius, tai yra į bandymą spausti du principingus darbuotojus? Ministras tylėjo, o kai kalbėjo televizijoje, žadėjo tuos du „Regitros“ darbuotojus net paskatinti, žadėjo padėkos raštais apdovanoti.
O gal tiesiog ministras net neskaitė neseniai priimtą Pranešėjų apsaugos įstatymą, kuris po metų įsigalios ir tada jau skaityti gali būti vėlu? Suprantu, kad jo praktikoje taikyti dar negalima, bet pratintis gyventi pagal jį niekas nedraudžia ir dabar.
Galėčiau patikėti ministro, kurio žinioje yra valstybinė įmonė „Regitra“, nuoširdumu, jeigu jis sugebėtų atimti vos prieš mėnesį išmokėtas tūkstantines premijas iš tų vadovų, kurie vagiliavo kurą ir neleistinai naudojosi valstybės transportu, o atiduotų tas premijas tiems dviem, iš kurių tie godūs valdžiažmogiai tiesiog atėmė ir jiems neišmokėjo. Ką apie tai manote, ministre?
Bronislovas Matelis yra Mišrios Seimo narių grupės frakcijos narys.
