Bet dar labiau neramina konkrečios istorijos, susijusios su neatsakingai išduotomis paskolomis. Į mane, kaip Seimo narį, kreipiasi tėvai, kurių nepilnamečiams vaikams buvo išduotos paskolos, nežiūrint į tai, kad jie neturi jokių pajamų paskolai grąžinti. Vėliau bendrovės reikalauja pasiskolintus pinigus grąžinti nepilnamečių tėvams, išieškojimą nukreipdami į tėvų turtą. Tokios ir panašios istorijos paskatino daryti Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus.
Įstatymo tobulinimui buvo sudaryta mano vadovaujama darbo grupė, kuri ėmėsi labai atsakingai ir nuodugniai nagrinėti šiuos klausimus. Į komisiją pasitelkėme profesionalus iš Finansų ministerijos, bankų. Savo įdirbiu daug prisidėjo Finansų rinkų politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Vilma Mačerauskienė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė. Išnagrinėjome visų Europos Sąjungos valstybių patirtis – kokios palūkanų normos, kaip veikia pats mechanizmas. Ir visą geriausią patirtį sudėjome į dabartinį įstatymo projektą, kuriame numatoma visa eilė pakeitimų.
Į mane, kaip Seimo narį, kreipiasi tėvai, kurių nepilnamečiams vaikams buvo išduotos paskolos, nežiūrint į tai, kad jie neturi jokių pajamų paskolai grąžinti
Pirmiausia, žmogus, pasiėmęs kreditą ir apsigalvojęs per dvi dienas, gali grąžinti jį nemokėdamas jokių palūkanų. Nepilnamečiams numatėme kategoriškai neišduoti jokių paskolų. Labai griežtai sustiprintas atsakingo skolinimosi mechanizmas. Skolinanti bendrovė turi patikrinti ar tas žmogus turi pajamų, ar sugebės kreditą išsimokėti. Tokie duomenys bus kaupiami Lietuvos banke ir privačiose struktūrose. Norintys, galės pasinaudoti tais duomenis apie vieną ar kitą pilietį, kuris ketina skolintis. Uždraudėme skolintis nakties metu – nuo 22 iki 8 valandos. Taip pat uždraudėme išieškojimą nukreipti į gyvenamąjį plotą – pav., jeigu žmogus turi tik vieną butą, tai kredito išieškojimą nukreipti į jį negalima. Be to, esame numatę ir tarpusavio skolinimosi galimybę. Žmogus žmogui gali paskolinti, nebūtina to daryti per bendrovę – toks skolinimas taip pat bus reglamentuojamas. Numatėme ir reklamos ribojimą, kurios visose media srityse akivaizdžiai per daug.
Įstatyme numatyti tokie saugikliai, kad bendrovės, teikiančios kreditus, išsilaikytų, nebankrutuotų, tačiau mažinama išduodamų kreditų kaina. Šiuo metu greitieji kreditai negali būti išduoti už didesnes nei 200 proc. metines palūkanas. Tuo tarpu mes norime apriboti kredito kainą ir siūlome metines palūkanas mažinti iki 75 proc. ir 15 proc. palikti aptarnavimui, administracinėms išlaidoms. O tai susidarytų apie 80–90 proc. vietoj dabar galiojančių 200 proc. Padarėme labai didelius „apkarpymus“, kad gyventojai nebūtų nuskriausti. Įvertinus kitų valstybių patirtį, padarėme išvadą, kad Lietuvoje uždrausti bendrovių, suteikiančių kreditus, veiklą, nebūtų protinga. Juk kartais žmogui išties labai reikia greitai pasiskolinti, o po mėnesio gal jis jau gali tuos pinigus atiduoti. O sunorminus šiuos visus procesus, turėtų būti patenkintos abi pusės. Nors tokių didelių pelnų kreditus teikiančios bendrovės ir nebegaus. Kai kreditų davėjai bus priversti žiūrėti į savo klientų galimybę grąžinti pasiskolintus pinigus, daug kas normalizuosis. Tačiau ir patiems žmonėms reikia labai susimąstyti prieš imant paskolą. Galbūt galima išsiversti ir be jos?
Seimo darbo grupės siūlymai ir išvados atsispindi Var to ji mo kre di to įsta ty mo pa tai sose, kurios Seime jau įregistruotos. Rugsėjo mėnesį Seime darysime pateikimą, tada svarstysime komitete. Šiuo klausimu yra įregistruotas ir Seimo nario Povilo Gylio įstatymo projektas, jis buvo mūsų komisijos narys, taip pat pateikęs vertingų pasiūlymų. Po pateikimo mes tuos abu projektus dar kartą peržiūrėsime, palyginsime ir sudėsime į vieną.
Į finansines problemas patenkančių žmonių istorijas girdi, žino ir kitų frakcijų nariai, tad pritaria įstatymo pataisų būtinybei. Esu įsitikinęs, kad jau artimiausiu metu įstatymo projektas Seime bus sėkmingas priimtas.
Bronius Bradauskas yra socialdemokratas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas
