Tie, kurie rinkimų kampanijos metu prognozavo greitą „valstiečių“ frakcijos Seime griūtį dėl itin skirtingo požiūrio į įvairius dalykus, dabar išsijuosę komentuoja konservatorių bei socialdemokratų blaškymąsi bei paklydimus.
S.Skvernelio vyriausybė teikia vilties, kad jos parengta programa sustatys viską į vietas ir pagaliau baigsis tas tąsymasis tarp embrionų, valstybinių vaistinių ir gandais apipintų švietimo sistemos ir mokesčių politikos pertvarkų.
Taip jau atsitiko, kad „valstiečiai“ jau suspėjo apžergti kone visų įmanomų vertybių skalę nuo radikalių krikščioniškų, žemės ūkio, žaliųjų idėjų ir konservatyvumo iki socialdemokratų ilgai valkiotos ir numestos idėjos pakeisti mokesčių politiką labiau progresine. Tik liberalios idėjos paliktos ramybėje.
Reikia pripažinti – įdomi situacija.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungai atsivėrė neribotos galimybės pasiimti visa, ko tik širdis geidžia. Štai čia ir slypi pavojus.
Socialdemokratai plėšosi tarp savęs ir ne idėjos jiems dabar galvoje, o konservatoriai ir toliau raunasi ant įsivaizduojamo savo partijos filialo – liberalų, nors patys dar gerai net nežino – prakišo ar laimėjo jie praėjusius Seimo rinkimus?
Valstiečių ir žaliųjų sąjungai atsivėrė neribotos galimybės pasiimti visa, ko tik širdis geidžia. Štai čia ir slypi pavojus. Pakanka tik pradėti galvoti, kad jūra jau iki kelių, ir ji kaip mat pateiks kokią nors staigmena.
Visame pasaulyje populiarėja konservatyvios idėjos, kai kuriose šalyse jau įgaunančios net ir agresyvios bei griaunamosios jėgos bruožų.
Pradžioje visi labai norėjo papulti į greitaeigį Europos Sąjungos traukinį. Tačiau juo pavažiavę suprato, kad didžiulis greitis ir sotus maitinimas skolon traukinio restorane gal ir gerai, įdomu, bet kad švilpiant didžiuliu greičiu pro langą vaizdų fiksuoti nebegali ir todėl darosi sunku suvokti, kur esi, kas tu toks ir kuo skiriesi nuo pabėgėlio musulmono?
Traukinio palydovas tau sako, kad tu ir tas pabėgėlis esate vienodi, tačiau agresyvus bildesys ant traukinio stogo verčia tave galvoti kitaip.
Štai ir bando dabar visi išlipti iš to traukinio, pasivaikščioti, gimtąjį sodžių aplankyti, prie svirno parymoti, saują gimtinės žemės į maišelį įsidėti ir prisiminti tai, kas prieš šimtmetį buvo itin brangu ir akiai miela. Grįžtame prie norago ar ieškome naujų idėjų?
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pažadas tausoti gyvybę yra vertybė, tačiau kokiu mastu turėtume tai traktuoti?
Vieni tai supranta kaip alkoholio upės užtvenkimą ir sveiką gyvenseną, rūpinimąsi paliegusiais arba skriaudžiamais vaikais. Dar kiti tos vertybės suvokimo apimtį praplečia iki embriono, o sėkmingai priėmus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, jau girdime balsus paraginti uždrausti ir abortus.
Ir kodėl gi ne – abortas, kaip gyvybės naikinimas, yra kur kas aiškesnis platesniam ratui žmonių, nei, tarkime, embriono šaldymas ir vėlesnis jo utilizavimas, jeigu neprireiks jo pakartotiniam apvaisinimui.
Šiaip tai ir rokas, kaip muzikos stilius, kai kurių įsitikinimu, neigiamai veikia žmogaus psichiką, ji dažnai pakrinka ir, tikėtina, sukuria pernelyg agresyvų foną bręstančio jaunuolio gyvenime. Ar saugosime jaunų žmonių gyvybes ir nuo šios velnio sėklos?
Netikite, kad taip gali atsitikti? Štai Lenkijoje valdžia mano, kad jau ir gyventojų protestai yra žalingi žmogaus sveikatai, nes išprotėję žmonės eina į gatves ir kažkodėl protestuoja, kai valdžia priima neva visai visuomenei naudingus įstatymus.
Akivaizdu, kad šiame embrionų ar kiaušaląsčių šaldymo ginče visos pusės sutaria, jog Europos Žmogaus teisių teismas vienoje italų poros ir jų valstybės byloje yra pripažinęs, jog valstybė pažeidė tos poros teises, taikė diskriminacinį pagalbinio apvaisinimo būdą. O šį būdą dabar pas mus bando įteisinti ir pataisas pateikę Seimo nariai.
Uždraudus šaldyti daugiau kaip tris embrionus, moters organizmas netausojamas, ji verčiama kęsti pakartotinas, daug psichologinių ir net fizinių kančių sukeliančias procedūras, o draudimas iš anksto atlikti genetinius tyrimus padidina vaikų apsigimimų bei abortų skaičių.
Europos Žmogaus teisių teismas vienoje italų poros ir jų valstybės byloje yra pripažinęs, jog valstybė pažeidė tos poros teises, taikė diskriminacinį pagalbinio apvaisinimo būdą. O šį būdą dabar pas mus bando įteisinti ir pataisas pateikę Seimo nariai.
O gal tai nieko baisaus? Lietuva yra stipriai išreikšta patriarchalinė valstybė ir gal tikrai vyrai turi teisę už moteris nuspręsti, kada ir kiek moteris privalo kęsti skausmo ir patirti psichologinių traumų?
Reikia pripažinti, kad šiame ginče didelę įtaką daro religinis požiūris, kuris naujausiame Lietuvos politikos žodynėlyje dar vadinamas „vertybiniu pasirinkimu“. Teigiama, kad embrionų šaldymas ir vėliau jų utilizavimas ar tyrinėjimas prilygsta gyvybės naikinimui, o dar tiesiau sakant – žmogžudystei.
Po tokių teiginių susidaro įspūdis, kad pagalbinis apvaisinimas šaldant embrionus yra išrastas ne siekiant padėti atsirasti naujai gyvybei, padėti nevaisingoms poroms, o tiesiog siekiant naikinti neva jau užsimezgusias gyvybes.
Kitaip tariant, jeigu gydytojui iškilo pasirinkimo dilema (o tokių dalykų kartais nutinka), gelbėti kūdikio ar gimdyvės gyvybę, nes abiejų išgelbėti tiesiog neįmanoma, tai vieni tokį gydytoją vadins žudiku, nes kažkuriam iš jų leido mirti, o tuo tarpu kiti, mokslą ir mediciną įsivaizduojantys plačiau, vertins tai kaip pasirinkimą tarp norų ir galimybių, ir vadins tokį gydytoją gelbėtoju.
Todėl ir pagalbinį apvaisinimą šaldant didesnį embrionų kiekį negalėčiau vadinti gyvybės naikinimu, o greičiau galimybe, viltimi ir galbūt džiaugsmu toms 50 tūkst. Lietuvoje gyvenančių porų susilaukti savo kūdikio.
Todėl Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminėje programoje įrašytą teiginį, kad bus siekiama saugoti gyvybę, galiu suprasti ir taip, kad neribotas embrionų skaičiaus šaldymas ir jų genetinis tyrinėjimas, moters kančių mažinimas pagalbinio apvaisinimo metu, būtent tai ir yra, nes sudaro pačias palankiausias sąlygas atsirasti naujai gyvybei.
Vadinasi, tai ir yra tikras naujos gyvybės tausojimas, suteikiant dešimtims tūkstančių šeimų pajusti tėvystės ir motinystės džiaugsmą.
Mokslas nestovi vietoje, galbūt kada nors bus atrastas dar efektyvesnis būdas nevaisingoms poroms susilaukti vaikų.
Faktas yra tai, kad objektyvių tyrimų, leidžiančių pasakyti, ar kiaušialąsčių šaldymas tikrai yra labai efektyvus būdas susilaukti kūdikio, nėra. Bent jau autoritetingos pasaulio sveikatos organizacijos to efektyvumo nėra pripažinusios.
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga tikrai dar tik ieško tikrojo savo kelio. Ir jį tikrai suras. Reikia susitaikyti su mintimi, kad šį politinė jėga atėjo tikrai ne vienai kadencijai ir dar ilgai lems Lietuvos politinį klimatą. Koks jis bus?
Kol kas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio politologai spėlioja, kas yra toji partinių-nepartinių sąjunga ir ko iš jos tikėtis? Permainų tikėtis tikrai reikėtų, bet kaip jas prognozuoti? Neapgalvotais siūlymais sukelti abejones lengva, bet prasklaidyti jas jau kur kas sunkiau.
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimus laimėjo skelbdama konservatyvias ir socialiai orientuotas idėjas. Dabar pati sąjunga turi būti suinteresuota kuo greičiau įsitvirtinti Lietuvos politinėje nišoje ir elgtis taip, kad kuo mažiau netikėtų staigmenų būtų išmetama visuomenei gromuluoti.
Į daug klausimų galėtų atsakyti diskusija konferencijoje apie mūsų valstybės ateitį ir galimybes, pakviečiant į ją ir konservatyvias idėjas propaguojančias politines jėgas, ir tų idėjų priešininkus. Tai padėtų atsakyti į klausimą, kokio konservatyvumo dabar reikia Lietuvai?
Štai ir Rusija, ir Lenkija gręžiasi į tas pačias krikščioniškos šeimos tradicijas, abi vienodai iškelia savo interesus aukščiau Europos Sąjungos tradicijų, nors Lenkija tai daro gal kiek švelniau.
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimus irgi laimėjo kritikuodama pūvančią sistemą ir tariamą elitą. Tai dabar labai aktyviai daro ir Rusijos prezidentas V.Putinas kartu su rinkimus JAV laimėjusiu D.Trumpu.
O kur turėtų sukti skersvėjų nuolat blaškoma Lietuva ir koks kelias būtų teisingiausias atsidūrus tarp Rusijos ir Lenkijos konservatyvių srovių?
Lenkija savo politinę įtaką turi galimybių plėsti Višegrado šalyse ir taip sustiprinti konservatyvių idėjų tęstinumą, paramą joms ir savo valstybės išlikimui. Ar Lietuvai tikrai naudinga jungtis prie šios grupės?
Pasaulis šiuo metu yra išbalansuotas kaip niekada anksčiau ir todėl panašius klausimus Lietuvos politikams teks kelti nuolat.
Žinoma, daug dalykų į savo vietas sustatys Vyriausybės veiklos programa ir konkreti premjero S.Skvernelio pozicija, tačiau plati diskusija, pakviečiant į ją ir užsienio šalių pranešėjus, padėtų geriau suvokti globalaus pasaulio privalumus ir trūkumus, padėtų ir Lietuvai geriau suvokti, ko jai dabar labiausiai reikia, siekiant apginti savo valstybę nuo skurdo iš vienos pusės ir galimos karinės intervencijos iš kitos.
Bronius Matelis yra Seimo narys, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys
